Jei žmogus vėluoja mokėti įmokas „Sodrai“, ji skaičiuoja delspinigius ir bet kada gali nuskaičiuoti pinigus iš sąskaitos. Tačiau pati „Sodra“ žmonėms pensijų gali ir nemokėti, jeigu tik nesulaukia jų prašymų per nustatytą laiką.
Net jei visą gyvenimą sąžiningai mokėjote įmokas „Sodrai“, galite prarasti dalį jums priklausančios senatvės pensijos. Taip nutinka tūkstančiams Lietuvos gyventojų, kurie dėl įvairių priežasčių pavėluoja pateikti prašymą paskirti pensiją.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jei žmogus kreipiasi dėl pensijos pavėluotai – tarkime, po 13 mėnesių nuo teisės į ją įgijimo – jis gauna išmokas tik už pastaruosius 12 mėnesių. Vadinasi, vieno mėnesio pensija tiesiog pradingsta. Ir taip – be jokios kompensacijos. Tokią praktiką kritikuoja Seimo narių grupė, kuri neseniai užregistravo įstatymo pataisas.
Siūlo naikinti 12 mėnesių ribą
Parlamentarai siūlo pensijos išmokas grąžinti už visą laikotarpį, nuo kada žmogui priklausė teisė į ją, nepaisant to, kada jis kreipėsi. Anot jų, tai – ne tik teisingumo, bet ir Konstitucijos klausimas. Pensija, kaip pabrėžia projekto iniciatoriai, yra žmogaus nuosavybė, todėl jos neišmokėjimas dėl termino praleidimo yra neteisėtas.
Visgi Vyriausybė siūlymui nepritaria. Jos nuomone, 12 mėnesių laikotarpis yra „protingas ir pakankamas“, o jo keitimas neva prieštarautų teisėkūros tikslingumui, apsunkintų „Sodros“ darbą ir netgi pažeistų lygiateisiškumo principus. Įgyvendinus tokią reformą, esą kiltų administracinė našta ir neaiškumų, kaip elgtis su tais, kurie teisę į pensiją įgijo dar iki įstatymo pakeitimų.
Beje, kai kalbama apie gyventojų įmokas „Sodrai“, galioja visiškai kitokia logika – šiuos pinigus galima išieškoti net už penkerius metus.
Tūkstančiai nesikreipia – pinigai lieka „Sodros“ biudžete
2023-iaisiais Lietuvoje buvo paskirtos 34 114 naujų senatvės pensijų. Tačiau metų pabaigoje dar liko 4 673 gyventojai, kurie buvo pasiekę pensinį amžių ir turėjo reikiamą stažą, tačiau dėl pensijos nesikreipė.
Kodėl žmonės delsia? Priežastys įvairios: vieni dirba ar gyvena užsienyje ir tiesiog nežino, kad Lietuvoje jau pasiekė pensinį amžių, kiti serga, guli ligoninėje ar net yra įkalinimo įstaigose.
„Sodra“ teigia siekianti, kad ateityje pensijos būtų skiriamos automatiškai, tačiau kol kas tai neįmanoma. Daugelis senjorų turi darbo stažo iki 1994-ųjų metų, o to meto duomenys dar nesuskaitmeninti. Todėl žmogus pats turi pateikti darbo knygelę ar kitus dokumentus, kurie įrodytų stažą ir užtikrintų teisingą pensijos dydį. Be to, prašyme nurodoma ir sąskaita, į kurią norima gauti pinigus.
O kur dingsta neišmokėtos pensijos?
Į šį klausimą „Sodra“ atsako lakoniškai: pinigai lieka jų biudžete ir panaudojami kitoms išmokoms. Priminsime, kad socialinio draudimo sistema Lietuvoje veikia einamojo finansavimo principu – tai reiškia, kad šiandien dirbančiųjų įmokos tiesiogiai mokamos dabartiniams pensininkams.
Tad kol siūlymas keisti įstatymą stringa Vyriausybės išvadose, tūkstančiai gyventojų kiekvienais metais netenka dalies savo uždirbtos pensijos – vien dėl to, kad „pavėlavo“ kreiptis.
