Pirmą kartą Lietuvos istorijoje pensinio amžiaus sulauks daugiau žmonių, negu ateis į darbo rinką. Anot „Sodros“, demografinė situacija rodo, kad vakarietiškas pensijas mūsų senjorams teks pamiršti.
O kad senatvėje žmonės neskurstų, Lietuvos bankas siūlo vėlinti pensinį amžių, Vyriausybė – dirbti našiau, o investuotojai – taupyti papildomai. Po keturiolikos procentų nuosmukio užpernai pensijų fondai vėl neša grąžą.
Pensininkė Adelė dirba, nes bibliotekoje svetimi paltai patys nepasikabins. Jaunimas į dirbančios senjorės vietą nesiveržia, tad papildomas uždarbis moteriai leidžia prisidurti prie pensijos.
„Vien tik pensijos neužtektų man, nes sūnus dirba namie, nedaug uždirba, tai tenka verstis taip“, – teigė rūbininkė ir bibliotekininkė Adelė.
Iki šiol dirbančių senjorų darbdaviai baidęsi, ateity be jų greičiausiai neišsivers. Mat šiemet Lietuvoje pirmąkart į pensiją išeis daugiau žmonių, negu į darbo rinką įsilies naujų darbuotojų.
„Šie metai tie, kuomet žmonių, kurie sulaukė 65 metų, Lietuvoje tampa daugiau negu tų, kuriems sukanka 25 metai. Tai, kad jaunos visuomenės, nebūtinai reiškia, kad jos turtingos ir kad senos visuomenės, jos gyvena prastai, dažnu atveju būna netgi priešingai“, – aiškino Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Tačiau „Sodra“ perspėja, jog plečiantis pensininkų ratui apie vakarietiškas pensijas svajoti nė nereikėtų. Atvirkščiai, patenkintų senatvės pajamomis bus vis mažiau.
„Mažėjant darbuotojų skaičiui, bus mažesnis fondas, nepriklausomai nuo to, kad atlyginimai auga ir tiesiog būtų mažiau indeksuojamos pensijos ir „Sodrai“ skolintis nereikėtų, bet rezultatas bus, jog pakeitimo norma turėtų mažėti ir žmonės turėtų būti nepatenkinti pensijų dydžiu“, – tikino „Sodros“ vyriausiasis aktuaras Evaldas Valeiša.
Vidutinio uždarbio ir pensijos santykis jau ir dabar atrodo prastai. Jei kitose šalyse pensininkai gauna 60 procentų savo buvusio atlyginimo, tai Lietuvoje – tik trečdalį.
„Kiek gausime, tiek. Išsilaikysim, įpratę pragyventi“, – sakė Adelė.
„Arba mes turime turėti daugiau dirbančių žmonių, tada turėsime didesnį katilą suneštą į „Sodrą“, arba turime ilginti pensinį amžių, jį vėlinti“, – kalbėjo Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
65 metai – pensinio amžiaus riba. Socialinė apsaugos ir darbo ministerija daugiau kelti neplanuoja. Nesitiki ir kad dirbančiųjų daugės. Tačiau siūlo dirbti efektyviau per tas pačias darbo valandas.
„Valandiniai kaštai yra triskart mažesni nei Europoje, mes triskart galime pakelti, tai nėra lengva, bet daugiau investavus galime pakelti ne tik pensijas, bet ir galimybės žmonėms likti dirbti vyresniame amžiuje“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Savo ruožtu investuotojai ragina pamiršti, kad oria senatve pasirūpins valstybė ir bando įtikinti žmones taupyti papildomai. Net jei ir pensijų fondai kaip amerikietiški kalneliai. Po užpernai didžiulio nuosmukio, 2 pakopos pensijų fondai pernai jau nešė 14 procentų grąžą.
„Uždirbta nauda yra apie 800 milijonų eurų, jeigu mes juos padalinsime milijonui 400 tūkstančių dalyvaujančių antroje pensijų pakopoje, tai kiekvienam išeina 600 eurų tik grynos grąžos jau po visų atskaitymų“, – sakė Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Pernai 2 pakopoje daugiausiai uždirbo jaunimas iki 28-erių. Grąža – 16 procentų. Kam pensija arčiau ar jau atėjo – prarado daugiausiai.
„Preliminariai infliacija pernai buvo 9 procentai o vidutinė grąža – 14,2, tai grąža 5 procentais viršijo infliaciją“, – teigė T. Gudaitis.
Anot Lietuvos banko, taupymas fonduose duotų daugiau džiaugsmo, jei aktyviau prisidėtų darbdaviai.
Kas pensija dar nesirūpina, tą daryti primena valstybė. Netrukus „Sodra“ kvies į antros pakopos pensijų kaupimą dar 61 tūkstantį gyventojų: pilnamečius, pradėjusius dirbti, ir tuos, kurie prieš trejus metus kaupimo atsisakė.
