Siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio idėja kelia klausimų ne tik gyventojams, bet ir patiems politikams. Būsimomis naujovėmis labiausiai piktinasi tie, kas turi savo būstą ir kam gresia mokesčio mokėjimas.
Tačiau dėl didesnio NT mokesčio papildomų išlaidų gali patirti ir tie, kurie nuosavo būsto net neturi. Specialistai pastebi, kad jei mokesčio pakeitimai bus priimti ir įsigalios, papildomų išlaidų patirs ir būsto nuomotojai.
Tikėtina, kad jie nepraleis progos tokias sąnaudas perkelti besinuomojantiems būstą. Taigi dėl mokesčių pakeitimo gali pabrangti ir būsto nuoma.
Būsto nuomos kainos irgi didės?
Neseniai finansų ministras Rimantas Šadžius pristatė naujus mokesčių įstatymų pakeitimus, kurie palies ir būstų savininkus.
Iki šiol už būstą, kurio vertė nesiekia 150 tūkst. eurų, susimokėti nereikėdavo. Tačiau šią NT neapmokestinamą vertę siūloma mažinti. Dėl to mokestinė prievolė atsirastų, jei namo ar buto vertė viršys 40 tūkst. eurų.
Kaip teigia Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus, NT mokestį mokės net ir tie, kurie jokio individualaus namo ar buto neturi.
Kitaip tariant, negalima atmesti, kad būsto nuomotojai mokestinę naštą už turimą turtą neperkels ant nuomininkų pečių.
„Neišvengiamai taip bus. Dažniausiai gyventojai nuomoja ne pirmą būstą, bet antrą, o daugiausiai nuomos rinka išvystyta tuose miestuose, kur būsto trūksta, pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune.
Tad jei paklausa viršija pasiūlą, pardavėjas arba nuomotojas be abejonės gali diktuoti savo sąlygas. Šiuo atveju gyventojams – vartotojams – tenka rungtyniauti dėl vieno ir to paties NT objekto“, – paaiškino A. Bartkus.
Pašnekovo teigimu, nereikėtų atmesti ir tokio scenarijaus, kad nuomotojai tokiu pat būdu perkeltų ir kito būsto (kuriame gyvena) mokestinę naštą nuomininkams.
O Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos, verslo ir vadybos akademinio centro docentas praktikas dr. Evaldas Stankevičius atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių būsto nuomotojų tikslų – pelno, t. y. investicinio atsiperkamumo, siekimas.
Pasak jo, siūlomos NT mokesčio korekcijos neabejotinai paveiks ir būsto nuomos kainas.
„Visgi nuomos kaina gali didėti ne tik dėl NT mokesčio, bet ir dėl kylančio darbo užmokesčio.
Suprantama, regionuose, kur būsto paklausa mažesnė, pavyzdžiui, Ignalinoje ar Jurbarke, nuomos kainos kils ne taip sparčiai, kaip Vilniuje ar Kaune, kur darbo jėgos paklausa bei atlyginimai yra didesni“, – dėmesį atkreipia specialistas.
Dr. E. Stankevičius taip pat sako, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp būsto vertės ir nuomos kainos.
Jo teigimu, atsiperkamumo rodiklis įprastai svyruoja tarp 4–6 proc. Dėl to per kelerius metus NT mokesčio našta iš savininkų gali būti perkelta nuomininkams.
„Tačiau galimą kainų augimą riboja darbo užmokesčio tendencijos. Jeigu nuomos kaina viršija 30–40 proc. namų ūkio pajamų, situacija laikoma finansiškai nepalankia.
Tokiu atveju gali atsirasti rinkos spaudimas mažinti nuomos kainas“, – svarsto E. Stankevičius.
Taigi, jo vertinimu, nuomos kainos gali didėti, tačiau tik nežymiai – maždaug 3–8 proc. – todėl tai neturėtų reikšmingai paveikti gyventojų.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad per pirmuosius trejus metus apie 60 proc. NT mokesčio yra perkeliama į nuomos kainą“, – kalbėjo ekspertas.
Visgi jis abejoja, ar naujos mokestinės priemonės gyventojams sukels ženklią finansinę naštą.
Tuo metu bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka mano, kad NT mokesčio siūloma korekcija nėra esminis faktorius, kuris darytų didžiausią įtaką nuomos kainoms.
„Nuomos pasiūlą ir atitinkamai kainų lygį formuoja kur kas svarbesni veiksniai – paklausos pokyčiai, palūkanų normos, kurios vienaip ar kitaip katalizuoja pardavimų segmentą. Taip pat įtaką daro ir demografinės aplinkybės, bendra ekonominė situacija ir t.t.
Visgi NT mokesčio bazės praplėtimas ir atitinkami tarifai, iš esmės priklausantys nuo turto vertės, iš tikrųjų daro labai rimtas prielaidas NT nuomos kainų augimui“, – kalbėjo A. Šapoka.
Tačiau, specialisto vertinimu, net jei ir mokestinės korekcijos nulemtų būsto nuomos kainų didėjimą, papildoma našta gyventojams esą nebūtų didelė.
„Ekonominės ir vidutinės klasės būsto segmente, kuris dominuoja rinkoje, kardinalių kainų pokyčių neturėtų būti. Kadangi būsto nuomos pasiūla pakankamai didelė ir subalansuota.
Brangesnio būsto nuomos segmente spaudimas kainų augimui turėtų būti didesnis“, – apibendrino pašnekovas.
Pavyzdžiui, jeigu būsto savininkas siūlo išsinuomoti jam priklausantį (iki 200 tūkst. eurų vertės) butą, kuriame jis yra deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą, NT mokestis (pritaikius 50 proc. siekiantį mokesčio kreditą) siektų 80 eurų.
Tad jei nuomotojas norėtų padengti atsiradusią NT mokestinę naštą, jis iš nuomininko papildomai kas mėnesį galėtų paprašyti beveik 7 eurų.
Visgi, jeigu nuomotojas visgi nebūtų deklaravęs savo gyvenamosios vietose nuomojamame bute, NT mokestis galėtų siekti 160 eurų.
Tokiu atveju iš nuomininko buto savininkas galėtų kas mėnesį papildomai paprašyti daugiau kaip 13 eurų.
NT mokestį kritikuoja, bet lietuvių meilė būstui neblės
Ekonomistas A. Bartkus mano, kad NT mokesčio taikymas yra senų laikų reliktas, o jo nauda yra abejotina.
„Tai pats kvailiausias ir blogiausias mokestis, kokį galima sugalvoti. NT mokestis, kuris šiuo metu modifikuojamas, yra kaip duotybė iš praeities“, – svarstė pašnekovas.
Ekonomistas neatmeta, kad jei po siūlomų NT mokesčio korekcijų žmonės pajus, jog būsto nuoma taip pat pabrango, jie bus paskatinti aktyviau taupyti pinigus savo namui ar butui.
„Gyventojai bus paskatinti, kaip galima greičiau sukaupti pinigus pradiniam įnašui ir įsigyti savo nuosavą turtą.
Negana to, mokesčio korekcijos taip pat niekaip neatvėsins rinkos, o tik paskatins paklausą“, – svarstė jis.
Tačiau dr. E. Stankevičius sako, kad NT mokesčio idėja nėra bloga.
„Daugelyje valstybių toks mokestis egzistuoja ir veikia kaip tam tikras stabilumo veiksnys – jis padeda išvengti spekuliacijos NT rinkoje, skatina efektyvesnį turto naudojimą, „išjudina“ ilgą laiką nenaudojamą turtą.“
Pasak E. Stankevičiaus, nors iš pirmo žvilgsnio gyventojams gali kilti klausimas, kodėl jie turėtų papildomai mokėti už jau įsigytą ar pasistatytą turtą, ilgalaikėje perspektyvoje NT mokestis prisideda prie turto kainų stabilizavimo ir skatina racionalesnį jo panaudojimą.
Jis taip pat mano, kad siūlomos NT mokesčio korekcijos greičiausiai neturės reikšmingos įtakos parduodamo turto kainoms ar sandorių skaičiui.
„Ilgainiui NT kainos vis tiek augs – nepriklausomai nuo to, ar mokestis bus taikomas, ar ne. Būsto paklausa didės ten, kur bus didesnė darbo jėgos paklausa ir geresnis darbo užmokestis“, – teigia E. Stankevičius.
Anot jo, NT mokesčio korekcijos netgi gali prisidėti prie kainų stabilumo.
„Gali būti, kad mokesčių pakeitimai sumažintų spekuliacinį kainų kėlimą. Taip pat žmonės galėtų pradėti kitaip vertinti parduodamo būsto kainą. Maži ar neefektyvūs NT mokesčiai skatina per dideles investicijas į nekilnojamąjį turtą ir didina NT burbulo riziką“, – apibendrina ekspertas.
Siūlomi NT mokesčio pakeitimai, A. Šapokos vertinimu, yra reikšmingi ir nematyti jau daugelį metų.
„Bet vis dėlto tokios stiprios lietuvių meilės NT, kokia ji buvo žvelgiant istoriškai, matyt, niekas nepakeis.
Net neabejoju, kad NT ir toliau išliks pagrindine investicine sritimi, kurią rinksis lietuviai“, – neabejoja pašnekovas.
Jo teigimu, tai taip pat leidžia daryti tam tikrą prielaidą, kad būsto pasiūla rinkoje didelio spaudimo nepajus.
Įvardijo siūlomus tarifus
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad nuo 2026 m. siūloma apmokestinti gyventojų turimą nekomercinį NT (gyvenamąjį, poilsio, sodų, garažų ir kt.) nuo 40 tūkst. eurų vertės.
Jeigu žmogus turi skirtingo turto, skirtingos vertės būtų sudedamos ir tik viršijus minėtą sumą būtų apmokestinamos.
Finansų ministerija siūlo taikyti tokius mokesčio tarifus NT vertei:
- nuo 0 iki 40 tūkst. eurų – 0 proc.;
- virš 40 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų – 0,1 proc.;
- virš 200 tūkst. eurų iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc.;
- virš 400 tūkst. eurų iki 600 tūkst. eurų – 0,5 proc.;
- virš 600 tūkst. eurų – 1 proc.
Už būstą, kuriame savininkas deklaruoja gyvenamąją vietą, bus taikoma 50 proc. lengvata, bet ne didesnei negu 450 tūkst. eurų vertei.
Finansų ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad tris ir daugiau vaikų turintiems ar neįgalius vaikus auginantiems asmenims numatoma lengvata sieks 75 proc.
Gyventojas, kuris turi teisę į būsto šildymo kompensaciją, nuo mokesčio būtų atleidžiamas (visai būsto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, vertei).
Be kita ko, pataisomis siūloma mokestinę NT vertę perskaičiuoti ne kas 5 metus, kaip yra dabar, bet kas 3 metus. Tai reiškia, kad turtui brangstant už jį mokėtina mokesčio suma augs dažniau.
Sumažintos palūkanos
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, septintą kartą nuo pinigų politikos švelninimo ciklo pradžios pernai birželį bazines palūkanas apkarpė ketvirčiu procentinio punkto.
Pagrindinė iš trijų ECB nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta iki 2,25 procento.
Kartu tiek pat mažėja refinansavimo palūkanų norma – iki 2,4 proc., taip pat riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – iki 2,65 procento. Sprendimas pateisino analitikų prognozes.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties 2 proc. vidutinio laikotarpio tikslu. Ypač dabartinėmis išskirtinio neapibrėžtumo sąlygomis, nustatydama tinkamą pinigų politikos poziciją, ji laikysis nuo duomenų priklausančio ir kiekvieną posėdį vertinančio požiūrio.
Visų pirma Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų bus grindžiami infliacijos perspektyvų vertinimu, atsižvelgiant į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos transmisijos stiprumą.
Valdančioji taryba iš anksto neįsipareigoja laikytis konkrečios palūkanų normų raidos“, – teigiama po posėdžio išplatintame pranešime.
Naujos palūkanų normos įsigalios balandžio 23-iąją.
Eurostato duomenimis, metų infliacija euro zonoje kovą lėtėjo iki 2,2 proc., bazinė metų infliacija – iki 2,4 proc., tuo tarpu euras prieš JAV dolerį, po naujienų iš Vašingtono apie „išsivadavimo dienos“ muitus, gerokai sustiprėjo.
Pasak leidinio „Financial Times“, dauguma investuotojų ir ekonomistų dabar mano, kad ECB bazines palūkanas karpys ir per kitą pinigų politikos svarstymą birželį, nes JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) paskelbti didžiuliai importo muitai kelia grėsmę įstumti euro zoną į recesiją.
