Lietuvos policija pranešė, kad vakar vienas Klaipėdos mokinys smurtavo prieš socialinę pedagogę. Iš pradžių spyrė jai į koją, o paskui bandė ir smaugti. Po tokio išpuolio moteris gydosi namuose, taip pat papasakojo daugiau detalių, kas įvyko. Užsiminė ir apie įtraukiojo ugdymo sunkumus.
Kaip informavo Policijos departamentas, apie 14 val., Klaipėdoje, Gedminų g., progimnazijoje, pokalbio metu, moksleivis (gim. 2013 m.) spyrė socialinei darbuotojai (gim. 1982 m.) bei bandė ją smaugti. Iškviesta greitosios medicinos pagalba, šiuo metu nukentėjusioji gydosi namuose.
„Delfi“ susisiekė su nukentėjusia socialine pedagoge, kuri teigė, kad dėl duomenų apsaugos nenorėtų komentuoti per daug apie patį nepilnametį, tačiau pasipasakojo, kaip dabar jaučiasi.
„Iš tikrųjų, daug komentuoti neturiu teisės. Visų pirma, jis yra nepilnametis vaikas ir galioja duomenų apsauga“, – sakė ji.
Vis dėlto moteris pripažino, kad tai gali būti ir įtraukiojo ugdymo pasekmė, kai vaiką bandoma integruoti.
„Iš tikrųjų, diagnozės mes neturime ir neturime teisės sužinoti. Tačiau matosi, kad kažkas yra“, – teigė socialinė pedagogė.
Išpuolį patyrusi darbuotoja sakė, kad šiuo metu gydosi namuose, turi nedarbingumą, mat patyrė ir fizinį, ir psichologinį smurtą.
„Tas vaikas fiziškai yra labai stiprus, tačiau toks rimtas išpuolis mokykloje įvyko pirmą kartą“, – sakė ji.
Paklausta, ar planuoja grįžti į darbą, moteris teigė, kad tikrai taip.
„O kur man dingti? Aišku, kad planuoju grįžti į darbą, tik nežinau po kiek laiko. Dabar turiu išrašytą nedarbingumą, kadangi ranka buvo sutraumuota“, – pasakojo socialinė pedagogė.
Paklausta, ar nepilnametį mėginta sutramdyti, ji sakė, kad taip, mat tokių dalykų pasitaiko.
„Taip, bandėme nuraminti, bet gavome štai ką. Šiandien jis jau vėl mokykloje, o aš turiu gydytis“, – apgailestavo moteris.
Vis dėlto „Klaipėdos žinioms“ socialinė pedagogė labiau atviravo, kad dėl šio nepilnamečio situacija mokykloje labai įtempta, jis agresyviai elgiasi kiekvieną pamoką, o smurto proveržiai vyksta ne pirmą kartą. Taip pat tikino, kad kasdien jaučia pavojų, tačiau nei policijai, nei vaiko teisėms situacijos nepavyksta išspręsti.
Vis dėlto moteris norėjo bent kažkokio teisingumo ir nors nepilnametis dėl savo amžiaus dar atsakyti negali, bet norėtų, kad atsakytų bent jau mama.
Tokie pranešimai nėra dažni
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė komentavo, kad pranešimai apie smurtą prieš pedagogus ar kitus mokyklos darbuotojus nėra labai dažni, bet jų pasitaiko.
„Dažniau vaiko teisių gynėjams tenka nagrinėti pranešimus apie smurtą tarp nepilnamečių ugdymo įstaigose.
Kiekvienu atveju yra reaguojama į pranešimą, bendraujama su vaiku ir tėvais ar jo globėjais, vertinama, kokia pagalba yra reikalinga, ir siekiama ją užtikrinti.
Jūsų minimu atveju, vaiko teisių gynėjai šiuo metu atlieka vaiko situacijos vertinimą, spręs, kokia pagalba vaikui ir šeimai būtų veiksmingiausia“, – teigė ji.
Taip pat pridūrė, kad labai svarbu, kad vaikui kylant sunkumų dėl elgesio ar susiduriant su savireguliacijos problemomis, kuo anksčiau tinkamai būtų įvertinti jam kylantys iššūkiai, tų iššūkių priežastys ir užtikrintas reikalingos pagalbos vaikui ir šeimai teikimas.
„Kartais tėvai ne visada nori arba jiems sunku pripažinti vaikui kylančius iššūkius, kas kliudo savalaikiai ir tinkamai užtikrinti vaikui reikiamą pagalbą, kad jis išmoktų reguliuoti savo elgesį, valdyti emocijas.
Tam, kad būtų užtikrinta vaikui reikalinga savalaikė pagalba, yra labai svarbus tėvų, paties vaiko, pedagogų, ugdymo įstaigos bendruomenės, vaikui pagalbą teikiančių specialistų bendradarbiavimas.
Labai svarbu ir tai, kad ugdymo įstaigose būtų pakankamas mokytojų padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų skaičius bei vyktų sklandus su vaiku ir jo šeima dirbančių specialistų bendradarbiavimas“, – sakė G. Noliūtė.
Pasak jos, taip pat labai svarbu, kad specialistai, esantys šalia iššūkius patiriančio vaiko, gebėtų jį pažinti ir laiku pastebėti situacijas, kai vaikui reikalinga šalia jo esančio suaugusiojo pagalba. „Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ir ugdymo įstaigos bendruomenė turėtų būti tinkamai pasiruošusi ir gebėtų priimti vaiką, susiduriantį su jam kylančiais iššūkiais.
Tokiais atvejais, kai nustatomas vaiko smurtinis elgesys mokykloje, organizuojami vaiko gerovės komisijos posėdžiai, pokalbiui kviečiami vaiko tėvai ar globėjai.
Tad pasitelkiami socialines paslaugas teikiantys savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų specialistai – socialiniai darbuotojai, psichologai ir kt.“
Vaiko teisių atstovės teigimu, situacijos, kylančios ugdymo proceso metu, kai dėl vaiko netinkamų veiksmų ar žodžių nukenčia mokytojas, reikalauja visos mokyklos bendruomenės empatijos, įsitraukimo ir pagalbos.
„Minimose situacijose yra labai svarbus konkrečios mokyklos vadovų dėmesys galimai kenčiančiam ar nukentėjusiam mokytojui, jo fizinei ir emocinei sveikatai, savalaikis reagavimas į pastebėtus pokyčius ir noras padėti spręsti iškilusius sunkumus.
Kolegų palaikymas, galimybė mokytojams tarpusavyje dalintis išgyvenimais ir patirtimi bei pačių mokinių ir jų tėvų noras bendradarbiauti – aptarti įvykusias situacijas ir ieškoti vieningų sprendimų įveikti atsiradusioms problemoms – taip pat gali tapti didele motyvacija nukentėjusiems mokytojams sustiprėti ir tęsti profesinę veiklą saugioje, palankioje ugdymuisi aplinkoje.
Dėl mokyklose patiriamų bendravimo ir elgesio su vaikais iššūkių, patarimų, kaip susitarti, bendradarbiauti ar kur gauti reikalingą pagalbą, vaiko teisių gynėjai kviečia mokytojus nemokamai skambinti į Vaiko teisių liniją ir konsultuotis visais, su vaikais susijusiais, klausimais“, – patarė ji.
