Kol daugelio dėmesys sutelktas į įvykius Ukrainoje, Vladimiras Putinas tyliai ruošiasi konfliktui su NATO, stiprindamas karines pajėgas prie Suomijos ir Baltijos šalių sienų, rašo „The Wall Street Journals“ (WSJ).
Leidinio teigimu, Vakarų žvalgybos ir kariniai pareigūnai mano, kad Leningrado karinė apygarda, kuri buvo atkurta 2024 m. pradžioje, taps konfrontacijos su Šiaurės Atlanto aljansu baze. Kremlius ten stato karinius objektus, modernizuoja geležinkelio linijas pasienio zonose, taip pat plečia kariuomenės verbavimą ir didina ginklų gamybą.
Anot WSJ, Rusijos institucijos planuoja per kelerius metus Petrozavodske įkurti naują kariuomenės štabą, kuris vadovaus dešimtims tūkstančių karių, dislokuotiems dabar plečiamose karinėse bazėse. Pasak Vakarų pareigūnų, daugelį karių planuojama perkelti į šią vietą, kai baigsis karas Ukrainoje. T. y. nedidelės brigados beveik patrigubės ir taps divizijomis po 10 tūkst. vyrų.
„Kad ir kiek jie stengtųsi diegti naujoves taktiniu ar operatyviniu lygmeniu, rusams svarbiausia yra dydis, – WSJ sakė generolas majoras Sami Nurmi, Suomijos štabo viršininko pavaduotojas, atsakingas už strategiją. – Viskas visada priklauso nuo kiekio.“
„Pastarojo dešimtmečio logika rodo, kad mes tikimės tam tikro konflikto su NATO, – sakė Strategijų ir technologijų analizės centro Maskvoje direktorius Ruslanas Puchovas. Padidėjęs karinis buvimas prie Suomijos sienos yra Kremliaus pasiruošimo tokiam konfliktui dalis, o „kai kariai grįš [iš Ukrainos], jie pažvelgs per sieną į šalį, kurią laiko priešininke“.
Tuo metu, kaip pabrėžia WSJ, Donaldas Trumpas mano, kad nuogąstavimai, jog Rusija gali eskaluoti situaciją už Ukrainos ribų, yra perdėti. Vasarį paklaustas apie Volodymyro Zelenskio perspėjimą, kad Rusija gali pradėti karą su NATO, jei JAV sumažins paramą Aljansui, D. Trumpas atsakė: „Aš su tuo nesutinku nė trupučio.“
NATO rytinio flango šalys su juo nesutinka. Suomija, Latvija, Estija, Lietuva, Lenkija stiprina sieną, stato tvoras, prieštankines užtvaras, įtvirtintus punktus. 2021 m. Rusija pagamino apie 40 pagrindinių kovinių tankų T-90M, dabar – iki 300 per metus. Aukštas Suomijos kariuomenės pareigūnas mano, kad tai, jog jie beveik nesiunčiami į Ukrainos frontą, o sulaikomi toliau panaudoti, yra vienas požymių, kad Vladimiras Putinas ruošiasi didesnei konfrontacijai.
Pasak WSJ, Rusijos apginklavimo planai koreguojami atsižvelgiant į naujų karių, kurie bus dislokuoti prie NATO sienos, poreikius. Į karą Ukrainoje siunčiama daugiausia sena ir atnaujinta sovietinė įranga, o naujai pagaminta įranga pirmiausia skirta naujiems daliniams. Pastaruoju metu Ukrainos kariuomenė labai retai pastebi ar sunaikina naują rusišką įrangą, sakė Carnegie Rusijos ir Eurazijos studijų centro Berlyne vyresnioji mokslo darbuotoja Dara Massicot.
Remiantis suomių OSINT organizacijos „Black Bird Group“ išanalizuotomis 2022 ir 2025 m. palydovinėmis nuotraukomis, karinėje bazėje Leningrado srities Vyborgo rajono Kamenkos kaime, esančiame netoli Suomijos sienos, atsirado naujų kareivinių. O Šiaurės laivyno bazėje „Sputnik“, esančioje už kelių kilometrų nuo Norvegijos ir Suomijos sienos, atsirado nauji karinės įrangos sandėliai. 2024 m. spalį gynybos ministras Andrejus Belousovas kartu su Rusijos karinio jūrų laivyno ir Šiaurės laivyno vyriausiaisiais vadais lankėsi „Sputnik“. Pagal Rusijos ginkluotųjų pajėgų planus iki 2030 m. čia turi būti pastatyti keli ginklų ir karinės technikos, įskaitant raketas ir artileriją, sandėliai, taip pat naujos kareivinės ir bendrabučiai, buvo informuotas A. Belousovas.
„Sputnik“ dislokuota 61-oji jūrų pėstininkų brigada aktyviai dalyvauja kare prieš Ukrainą. Norvegijos žvalgybos 2023 m. pradžioje pateiktos ataskaitos duomenimis, per mažiau nei metus trukusias kovas ji neteko apie 80 proc. savo karių.
WSJ priduria, kad netoli Suomijos ir Norvegijos sienos, taip pat į pietus nuo Sankt Peterburgo iki Estijos sienos tiesiamos naujos geležinkelio linijos. Regione taip pat pratęsiamos esamos linijos.
2025 m. vasarį Danijos žvalgyba įspėjo, kad Rusija per penkerius metus gali pradėti didelio masto karą Europoje. Paliaubos Ukrainoje leistų jai pasirengti dar greičiau.
„Neturime daug laiko, – WSJ sakė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. – Turime sukurti stiprų aljansą, stiprią vadovavimo sistemą ir gerai aprūpintas ginkluotąsias pajėgas.“
„Jei klausiate, kaip greitai Rusijos armija galės surengti ribotą operaciją prieš Baltijos šalis, atsakymas gali būti toks: labai greitai“, – teigė Michaelis Kofmanas iš Berlyno Carnegie centro. Pasak jo, šios šalys „žvelgia į dvejų trejų metų laikotarpį po karo Ukrainoje pabaigos“.
