Kai tai nutiko su mažamečiu sūnumi, šio motina niekaip negalėjo suvokti, kad tai galėjo padaryti jos vaikus lyg savus auginęs sugyventinis, su kuriuo moteris ketino susieti savo gyvenimą – kaip tik tuo metu nuo jo laukėsi vaikelio. Sunku suvokti, bet atleido, nors būtent jos lovos draugas ir sugriovė mažamečio berniuko gyvenimą. Bet tai, kas vyko toliau, dar labiau šokiruoja – iš savo dukros išgirdusi, jog sugyventinis sugriovė ir jos gyvenimą, motina nutarė nusisukti ne nuo jos taip ir nevedusio vyro, bet tikrą siaubą išgyvenusios dar pilnametystės nesulaukusios mergaitės.
Motinai nerūpėjo dukros skausmas, ją net išvadino melage ir puolė į sugyventinio glėbį, o vėliau palikusi vaikus net nutarė emigruoti iš Lietuvos.
Tai buvo tikrų tikriausia broliuko ir sesutės drama – vietoj nerūpestingos vaikystės jie buvo priversti tenkinti savo motinos sugyventinio seksualinius įgeidžius. Tai vyko tuomet, kai mažamečių motina išeidavo į darbą naktinėje pamainoje – iškrypėlio aukomis tapę vaikai bijojo net išsižioti ir papasakoti tai, ką patyrė savo namuose, esančiuose viename nedideliame miestelyje šalia Vilniaus.
„Viską pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo, iki šiol manimi netiki – man labai skaudu apie tai kalbėti, aš net turiu įrodinėti, jog nesu melagė“, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo dabar jau pilnametystės sulaukusi mergina.
Apie tai, kad savo namuose patyrė seksualinę prievartą, ji išdrįso prabilti ne iš karto – tik praėjus maždaug aštuoneriems metams. Ilgą laiką tylėjo, nes ne tik labai bijojo, bet ir buvo gėda – mama, kuriai apie tai užsiminė, ją atstūmė ir išvadino melage, dukros pasakojimų ji net nenorėjo girdėti, nors būtent tuo metu policijos pareigūnai buvo pradėję tyrimą dėl jos mažamečio sūnaus seksualinio prievartavimo.
O kai po ne vienerius metus trukusios tylos mergaitė vieno pokalbio su vaiko teisių tarnybos specialiste netyčia prasitarė, kad ją iki šiol slegia tai, ką anksčiau patyrė savo namuose, valstybės tarnautoja nutarė apie tai pranešti savo vadovybei ir policijai. Tai išgirdusi nepilnametė net supyko – pokalbio metu ji tenorėjo tik išlieti savyje lyg į mažą kumštį sugniaužtą skausmą, ji nebuvo pasiruošusi daugybę kartų įvairiems nepažįstamiems uniformuotiems žmonėms pasakoti apie tai, ko joks vaikas neturėtų patirti.
Neturėtų net žinoti.
Tada, kai vaiko teisių tarnybos darbuotoja apie seksualinę prievartą pranešė policijai, jai širdį atvėrusiai nepilnametei tai atrodė lyg didelė išdavystė – ji gerai žinojo, kokį pragaro kelią buvo praėjęs jos mažametis broliukas, kurį išprievartavo mamos sugyventinis.
Tada ji dar net nesuvokė, kad širdies skausmo atvėrimas kaip reikiant pakeis jos gyvenimą – motina stojo ginti sugyventinį ir kaip tik galėdama tyrimą pradėjusius teisėsaugos pareigūnus bandė įtikinti, jog jos dukra yra melagė.
Ne tik melagė, bet ir dar nori gauti pinigų.
Nori „lengvo gyvenimo“.
„Jeigu mano dukra būtų patyrusi seksualinę prievartą, bijotų kitų vyrų, tačiau, mano žiniomis, ji turi vaikiną, su kuriuo draugauja“, – kalbėjo motina, kuri tuo metu jau negyveno su savo dukra. Ją augino tėvas.
Netikėtai atvėrė širdį
Ikiteisminis tyrimas dėl mažametės tvirkinimo, pasikėsinimo seksualiai prievartauti bei išžaginimo policijoje buvo pradėtas po vaiko teisių tarnybos specialistės pranešimo – ji pareigūnams nurodė, kad kartą buvo gautas pranešimas, kad nuo alkoholio apsvaigęs tėvas smurtavo prieš savo dukrą, todėl buvo taikoma atvejo vadyba.
„Vieno susitikimo metu mergaitė papasakojo, kad anksčiau, kai gyveno su mama, šios sugyventinis prieš ją atliko seksualinės prievartos veiksmus, – policijoje nurodė vaiko teisių tarnybos specialistė. – Mergaitė sakė, kad apie tai žinojo motina, tačiau prašė apie tai niekam nepasakoti, aiškino, jog vaikas, kurio tuo metu laukėsi nuo sugyventinio, liks be tėvo.“
Anot valstybės tarnautojos, mergaitė nenorėjo nurodyti motinos, su kuria jau nebegyveno, sugyventinio vardo ir pavardės, taip pat buvo akivaizdu, kad siaubingą istoriją ji būtų slėpusi ir toliau.
Vaiko teisių tarnybos specialistė taip pat pasakojo, kad išgirdusi nepilnametės pasakojimą apie prieš ją, kai ši dar buvo mažametė, panaudotą seksualinį smurtą, jai nurodė, jog apie tai privalės pranešti Vaiko teisių tarnybos vadovybei ir, ko gero, policijai.
„Tada ji labai supyko, labai prašė niekam nesakyti, minėjo, kad nenori prisiminti šių baisių įvykių“, – kalbėjo moteris.
Jos teigimu, vėliau, kai ji nepilnametei nurodė, jog darbe parašė tarnybinį pranešimą, ši labai supyko ir net atsisakė bendrauti.
Nors ir nenorėjo atversti skaudžios praeities puslapio, bet pas ikiteisminio tyrimo teisėją nuvežta nepilnametė surado jėgų papasakoti apie tai, kaip su ja elgėsi motinos sugyventinis. Jis šios apklausos nestebėjo – tuo metu pareigūnai dar nežinojo nei jo vardo, nei pavardės, jį surasti pavyko gerokai vėliau.
Po apklausos, kurioje ji atvėrė širdį, nepilnametei teko bendrauti ir su psichologėmis, kurioms nekilo abejonių, kad ši patyrė seksualinį smurtą.
Nepilnametė teigė, kad maždaug prieš 7-8 metus buvo trys atvejai, kai mamos sugyventinis prie jos lindo, o kartą – ir išžagino.
„Tai buvo, kai mama išvažiuodavo naktį į darbą“, – sakė ji.
Kai viena ekspertė paprašė papasakoti, kaip mamos sugyventinis ją išžagino, paauglė netikėtai nutilo ir jau nebegalėjo tęsti savo pasakojimo. Prireikė laiko, kad ji galėtų kalbėti apie tai, ką norėtų ištrinti iš savo atminties.
„Jis mane tildė, laikė savo ranką ant burnos, bandžiau jį nustumti, bet nepavyko – jis buvo gerokai stipresnis, tada man labai skaudėjo“, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo nukentėjusioji.
Su seksualinę prievartą patyrusia nepilnamete kalbėjosi ir kita psichologė – ji prisipažino, kad šio pokalbio metu nukentėjusioji išsakė pyktį, nusivylimą, jog suaugę asmenys ja netikti, o ši vis dar turi visiems aiškinti ir net įrodinėti, kas jai nutiko.
„Nukentėjusioji žino, jog kiti asmenys ja netiki, ir, nors dėl to išgyvena pyktį, liūdesį, nusivylimą suaugusiaisiais, išlieka nuosekli duodama paaiškinimus“, – vėliau teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akte nurodė su nepilnamete bendravusios ekspertės.
Anot jų, nukentėjusioji papasakojo ne tik apie seksualinį smurtą, bet ir nurodė, kad vaikystėje patyrė fizines bausmes iš abiejų tėvų, teigė, jog tiek tėvas, tiek motina piktnaudžiaudavo alkoholiu.
„Nukentėjusioji deda daug pastangų užmiršti, negalvoti, neprisiminti ir nekalbėti apie patirtą seksualinį smurtą“, – specialisčių teigimu, pokalbių metu mergaitė prisipažino dažnai sapnuojanti košmariškus sapnus, kuriuose regėdavo, kaip mamos sugyventinis ją seksualiai prievartauja.
Motinai nerūpėjo dukros skausmas
Apie tai, kad patyrė seksualinį smurtą, nukentėjusioji buvo papasakojusi savo mamai netrukus po to, kai jos sugyventinį sulaikė policija – vyras buvo įtariamas seksualiai išprievartavęs mergaitės jaunesnįjį brolį. Tačiau, kaip ji pažymėjo, mama, kaip ir dar keletas artimiausių žmonių, jos pasakojimu net nenorėjo patikėti.
Kai mergaitės motiną policija iškvietė į apklausą, ši atsisakė liudyti prieš sugyventinį, aiškindama, jog turi teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narį. Vėliau, jau kitos apklausos metu, moteris aiškino, kad dukra nebuvo nieko pasakojusi apie sugyventinio panaudotą prievartą.
„To būti negalėjo“, – apklausos metu aiškino mergaitės motina. Ir pridūrė, kad neužtaria savo sugyventinio, tačiau esą tikrai žino, jog „to nebuvo“.
„Esu įsitikinusi, kad mano dukra viską sugalvojo, – sakė moteris. – Išsigalvojo galbūt todėl, kad reikia pinigų, be to, jeigu ji būtų patyrusi seksualinę prievartą, bijotų vyrų, jų vengtų, o, mano žiniomis, dukra, nors ir yra nepilnametė, jau ilgą laiką bendrauja su pilnamečiu vaikinu.“
Motina taip pat pridūrė, kad jeigu dukra būtų patyrusi kokią nors seksualinę prievartą iš jos sugyventinio, apie tai būtų papasakojusi iš karto, kai paaiškėjo, jog šis seksualiai išprievartavo jos brolį.
„Ji galėjo pasipasakoti ir man, ir vaikų teisių specialistams, tačiau to nepadarė“, – kalbėjo ji.
Motina tikino, kad jos dukra esą sako daug netiesos ir savo žodžius net bandė pagrįsti – aiškino, jog buvo susikūrusi netikrą anketą socialiniame tinkle „Facebook“ ir, apsimesdama kitu žmogumi, ėmė bendrauti su dukra.
„Tada sužinojau, kiek daug ji meluoja, nors ir yra geras vaikas“, – kalbėjo motina.
Teisme, kai buvo teisiamas jos sugyventinis, moteris taip pat stojo ne į dukros pusę – dar kartą pakartojo, jog ši niekada anksčiau nebuvo sakiusi apie patirtą seksualinę prievartą, vėl aiškino, jog šiai „nieko neatsitiko“.
„Niekas jos net pirštu nepalietė, nebuvo tokių įvykių, apie kuriuos ji pasakojo, tikrai mano sugyventinis prie jos nelindo“, – kalbėjo nepilnametės motina.
Netikėjo ir močiutė: tai yra jos fantazija
Nukentėjusiosios nepalaikė ir jos močiutė, kuri policijoje pareiškė, jog iš karto po to, kai buvo išprievartautas jos broliukas, kalbėjosi su anūke – norėjo išsiaiškinti, ar vyras ir jos nebuvo nuskriaudęs.
„Ji kelis kartus man patvirtino, kad motinos sugyventinis jai tikrai nieko nedarė, be to, tuomet su ja bendravo ir vaikų teisių specialistai, psichologai, kuriems ši taip pat patvirtino, jog jai nieko nedarė“, – nukentėjusiosios močiutė taip pat nurodė, jog anūkė „yra melagė“, o esą meluodama apie patirtą seksualinę prievartą „tikisi kažkokios piniginės kompensacijos“.
„Tai yra jos fantazija, išsigalvojimas, nes ji nori pinigų, nori lengvo gyvenimo ir praturtėti“, – aiškino močiutė.
Anūkės pasakojimu netikinti moteris taip pat pridūrė, kad ši buvo nepilnametė, kai apsigyveno su gerokai vyresniu vaikinu: „Ir jie gyvena kaip vyras ir žmona“.
Artimiausių žmonių išdavystę patyrusi nukentėjusioji, kai jos motinos sugyventiniui iškelta baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisme, sulaukė pilnametystės – anksčiau ji nedalyvavo teismo posėdžiuose, nes tai rekomendavo su ja bendravusios psichologės. Tai papiktino jos motinos sugyventinį, kuris visą laiką neigė kaltę ir aiškino, kad nukentėjusioji meluoja, o jis net nežino kaip po daugybės metų gintis nuo tokio melo.
Nukentėjusioji neprieštaravo, kad būtų apklausta teisme – į posėdį atvykusi mergina laikėsi nuoseklios pozicijos ir dar kartą papasakojo, ką daugiau kaip prieš 8 metus patyrė savo namuose, kai motina naktimis išeidavo į darbą.
„Manau, kad ji siekia mane pakartotinai nubausti už tai, jog nusikaltau prieš jos brolį“, – teisme sakė nukentėjusiosios motinos sugyventinis. Jis, kaip ir mergaitės motina, taip pat pažymėjo, kad, ko gero, nukentėjusioji taip pat siekia gauti finansinės naudos – jeigu būtų nuteistas, už sukeltą skriaudą galėtų prašyti priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Nors ir kratėsi kaltės, tačiau vyras taip ir nesugebėjo įrodyti, kad prieš mažametę nenaudojo seksualinio smurto – jį kaltu pripažinęs teismas nusprendė jam skirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat nurodė nukentėjusiajai sumokėti 10 tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Šis nuosprendis buvo paskelbtas, kai vyras jau buvo atlikęs pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę už nukentėjusiosios broliuko seksualinį prievartavimą – iš kalėjimo išėjęs vyras su savo sugyventine buvo išvykęs iš Lietuvos ir gyveno Vokietijoje.
