Net plieskiant negailestingai saulei toliau šienaujamos pageltusios pievos, o gėlynai ir medžiai laistomi tik miesto centre. Tuo metu statybvietėse kyla dulkių debesys, tačiau stabdyti darbų niekas neketina.
Vilniečiai viltingai dairosi į dangų: gal bent savaitgalį smarkiau palis? Nes tikėtis pagalbos, kai jau kelios savaitės neiškrinta nė lašo, daugiau nėra iš ko.
Štai jau praėjusią savaitę savivaldybė pažadėjo, kad stabdys darbus nacionalinio stadiono statybvietėje. Ir ką gi – dar pirmadienį iš jos kilo įspūdingi dulkių debesys, kuriuos vėjas nešė tiesiai į Šeškinės daugiabučių langus.
O Fabijoniškėse traktoriai pjovė šieną. Taip, iš tiesų ne žolę. Mat kai ją nušienavo pirmą kartą, liko išdegęs laukas. Bet tvarkytojams to neužteko – atvažiavo antrą kartą.
Miesto antropologė Jekaterina Lavrinec įspėjo: per sausrą šienaujama tik siekiant pievą sunaikinti, paversti nuplikinta vieta, kurioje niekas neauga.
„Toks nenormalus šienavimo režimas atveda prie pievų visame mieste nuplikinimo, degradacijos ir dirva virsta dulkėmis, kuriomis kvėpuojame“, – sakė vilnietė.
Tokių šienavimo pavyzdžių – daugybė. Nuplikintos ne tik gatvių skiriamosios juostos, bet ir po gyvenamųjų namų langais.
„Žiūriu pro buto langus iš A.Goštauto gatvės ir verkti noriu. Visa pieva kitoje Neries pusėje šalia Baltojo tilto geltona. Nesuprantu, kam reikia taip viską skusti“, – stebėjosi vilnietė Auksė.
Prašo palaistyti gatves
Gyventojus piktina ne tiktai per sausrą nacionalinio stadiono statybvietėje vykstantys darbai.
Sutemų gatvėje gyvenantys vilniečiai negali suprasti, kodėl jų neasfaltuota gatvė paversta aplinkkeliu.
Savivaldybei jie skundėsi, kad dabar, kai remontuojama Lietaus gatvė, Sutemų gatve važiuoja ne tik lengvieji automobiliai, bet ir kelininkų technika. Nors šalia yra Pažagiškių gatvė, kuri asfaltuota.
„Ar tai reiškia, kad po Lietaus gatvės remonto bus asfaltuojama Sutemų gatvė ir už žadamą gėrį gyventojai turi šiek tiek pakentėti?“ – klausė gyventojai.
Jie piktinosi ne tik dėl to, kad kiekvieną dieną reikia plauti prie namų paliktus automobilius. Per karštį dėl dulkių neįmanoma atidaryti langų, o drabužius tenka džiovinti namuose.
anašus skundas atkeliavo ir iš P.Vileišio gatvės. Čia per visą rekonstrukcijos laiką nuo pavasario dar nėkart nebuvo drėkinama danga.
Ypač kenčia P.Vileišio gatvės 10E namas, kuris yra arti gatvės.
„Balkonai, palangės, automobiliai padengti dulkių sluoksniu. Prašome drėkinti gatvę, kad būtume apsaugoti nuo kenksmingų statybinių ir gatvės remonto dulkių“, – savivaldybės prašė gyventojai.
Savivaldybė sulaukė prašymo ir palaistyti Šilutės gatvę. Ji suremontuota, nebeliko duobių, bet dėl to gyventojams tik sunkiau gyventi, nes automobiliai važiuoja didesniu greičiu.
Išpila 70 kubinių metrų
Įmonės „Grinda“ atstovas Egidijus Steponavičius tikino, kad naktimis laistoma daugiau nei 100 gatvių. Daugiausia tai miesto centro bei miegamųjų rajonų gatvės.
„Grinda“ pasigyrė, kad visų laistomų gatvių plotas daugiau kaip 1 mln. 700 tūkst. kvadratinių metrų. Įspūdingai atrodantis skaičius. Bet tokiam plotui palaistyti kiekvieną naktį išliejama tik kiek daugiau nei 70 kubinių metrų vandens. Maždaug tiek vandens per mėnesį sunaudoja 12–15 butų gyventojai.
Beje, naudojamas techninis vanduo iš telkinio „Grindos“ teritorijoje.
Vanduo – ir paukščiams
Vilniečiai savivaldybę ragino atsisakyti šienavimo ir visas pajėgas mesti medžiams laistyti. Mat dalis jų, ypač neseniai pasodintų, jau nudžiūvo.
Juos piktino ir tai, kad programėlėje „Tvarkau miestą“ būtina nurodyti vieną gatvę, nors nelaistomi medžiai yra viso miesto problema.
„Kas atsakys už nepriežiūrą ir sąmoningą miesto lėšų švaistymą? Dalį želdinių prarasime būtent dėl to“, – įsitikinę vilniečiai.
Tačiau net ir nurodęs konkretų adresą Antakalnio gatvėje Matas nesulaukė laistytojų: „Melas. Pranešiau apie nelaistomus medžius lygiai prieš savaitę. Niekas nebuvo atvažiavęs palaistyti. Jauni medžiai baigia išdžiūti. O savivalda dar tyčiojasi: „Ačiū gyventojams, kad palaisto medžius.“ Kiek aš galiu su kibiru palaistyti medžių?“
Kiekvieną dieną džiūstančius augalus laistantis vilnietis didelį dubenį vandens prie namų pastato atsigerti ir paukščiams. Jis pastebėjo, kad naktį prie jo ateina ir ežiai.
„Padėkime gamtai išgyventi sausrą“, – kvietė jis.
Išpila 70 kubinių metrų
Įmonės „Grinda“ atstovas Egidijus Steponavičius tikino, kad naktimis laistoma daugiau nei 100 gatvių. Daugiausia tai miesto centro bei miegamųjų rajonų gatvės.
„Grinda“ pasigyrė, kad visų laistomų gatvių plotas daugiau kaip 1 mln. 700 tūkst. kvadratinių metrų. Įspūdingai atrodantis skaičius. Bet tokiam plotui palaistyti kiekvieną naktį išliejama tik kiek daugiau nei 70 kubinių metrų vandens. Maždaug tiek vandens per mėnesį sunaudoja 12–15 butų gyventojai.
Beje, naudojamas techninis vanduo iš telkinio „Grindos“ teritorijoje.
Vanduo – ir paukščiams
Vilniečiai savivaldybę ragino atsisakyti šienavimo ir visas pajėgas mesti medžiams laistyti. Mat dalis jų, ypač neseniai pasodintų, jau nudžiūvo.
Juos piktino ir tai, kad programėlėje „Tvarkau miestą“ būtina nurodyti vieną gatvę, nors nelaistomi medžiai yra viso miesto problema.
„Kas atsakys už nepriežiūrą ir sąmoningą miesto lėšų švaistymą? Dalį želdinių prarasime būtent dėl to“, – įsitikinę vilniečiai.
Tačiau net ir nurodęs konkretų adresą Antakalnio gatvėje Matas nesulaukė laistytojų: „Melas. Pranešiau apie nelaistomus medžius lygiai prieš savaitę. Niekas nebuvo atvažiavęs palaistyti. Jauni medžiai baigia išdžiūti. O savivalda dar tyčiojasi: „Ačiū gyventojams, kad palaisto medžius.“ Kiek aš galiu su kibiru palaistyti medžių?“
Kiekvieną dieną džiūstančius augalus laistantis vilnietis didelį dubenį vandens prie namų pastato atsigerti ir paukščiams. Jis pastebėjo, kad naktį prie jo ateina ir ežiai.
„Padėkime gamtai išgyventi sausrą“, – kvietė jis.
Šaltinis: lrytas.lt
