Beveik po Vilniaus savivaldybės langais visą gyvenimą gyvenusi Jurginos Jankaitienės šeima greitai gali likti gatvėje. Išskirtinai geroje vietoje, kur vienas po kito auga nauji daugiabučiai ir verslo centrai, gyvenanti šeima niekam netrukdė. Kelis dešimtmečius nuomojamą iš savivaldybės namą šeima norėtų išsipirkti, tačiau valdžia nusprendė, kad namo privatizuoti neleis. Ar ne todėl, kad teritorija numatyta nekilnojamojo turto (NT) projektus čia vystantiems verslininkams?
Į „Vakaro žinių” redakciją kreipėsi Jurgina Jankaitienė. Moters šeima daugybę metų iš Vilniaus savivaldybės nuomojo nuosavą namą. Iki mirties čia gyveno ir jos mama. Ji daug metų siekė išsipirkti namą, kuriame gyveno nuo 1958 m., tačiau susitarti su savivaldybe vis nepavykdavo. Mamai mirus, šį kelią tęsia Jurgina. Ji įsitikinusi, kad šeima turi teisę įsigyti namą. Tačiau dar neseniai bendradarbiavusi ir sprendimų ieškojusi Vilniaus miesto savivaldybė dabar kategoriška – namą įrašė į neprivatizuojamų objektų sąrašą, tad dėl to jau tenka vaikščioti ir į teismus.
Prašymus nagrinėja metus
„Čia visada gyveno mūsų šeima: iš pradžių seneliai, po to tėvai ir mes. Mano mama mirė pernai. Nuo 1998 m. ji bandė išsipirkti šį namą. Bet savivaldybė vis rasdavo pretekstų neleisti. Paskutinį kartą savivaldybei prašymą leisti išsipirkti būstą parašėme 2019 m. lapkričio mėnesį. Atsakymą gavome daugiau nei po metų – jame nurodyta, kad namas įtrauktas į neprivatizuojamų objektų sąrašą, todėl jo išsipirkti negalime. Sprendimas priimtas kelios dienos iki mums pateikiant atsakymą, kurio laukėme metus”, – pasakojo Jurgita.
Jurgina sako, kad tame name jos šeima gyveno visą gyvenimą, o įstatymas nurodo, kad teisė privatizuoti pastatą suteikiama asmenims, jeigu jie nuomoja turtą iš savivaldybės ilgiau kaip penkerius metus. Nuomos sutartyje nurodyta, kad savivaldybė turėtų laiku remontuoti gyvenamąjį namą ir užtikrinti, kad nuolat veiktų inžinerinės sistemos bei įranga.
Tačiau Jurgina sako, kad savivaldybė visus šiuos metus nesirūpino namu, nebuvo atlikusi jokio remonto, čia iki šiol nėra centrinės vandens tiekimo sistemos ir kanalizacijos: „Tas namelis jau baigia nugriūti, jį reikia remontuoti, bet kai negalime jo išsipirkti, baisu ir investuoti. Kiek žinau, net savivaldybės duomenimis, namo nusidėvėjimas yra daugiau kaip 70 proc., nors realybėje, manau, ir daugiau.”
Negana to, moteris sako sužinojusi, kad savivaldybei moka nuomos mokestį ne tik už savivaldybės turtą, bet ir už jos senelio sukurtą priestatą: „Po senelio mirties, kai mama sudarinėjo nuomos sutartį savo vardu, paaiškėjo, kad namo plotas, už kurį, pagal nuomos sutartį, mokama nuoma yra 115 kv. m. Tačiau savivaldybė Registrų centre yra registravusi tik 78,78 kv. m. pastatą šiuo adresu.
Mums buvo nurodyta įteisinti padarytą rekonstrukciją, bet šis sklypas ne mūsų ir pastatas ne mūsų, todėl neturime teisinio pagrindo ir galimybės rekonstrukcijos įteisinti. Vienu metu jie patys bandė įteisinti, bet, kiek žinau, taip pat nepavyko.
Kiekvieną mėnesį už nuomą mokame apie 500 eurų. Tai reiškia, kad mes daug metų mokame nuomą už didesnį plotą, nei turėtume. Todėl kartu siekiame, kad savivaldybė grąžintų permoką. Man atrodo, kad tokiu atveju savivaldybė ima mokestį už turtą, kuris jai nepriklauso, o tai gali būti traktuojama kaip neteisėtas praturtėjimas”, – pasakojo Jurgina.
Priežastis – išskirtinai gera vieta?
Jurgina spėja, jog konfliktas kyla todėl, kad šis namas – išskirtinai geroje vietoje, prie pat Vilniaus miesto savivaldybės esančiame Šnipiškių mikrorajone. Čia kaip tik vienas po kito kyla nauji daugiabučiai ir verslo centrai.
„Nuomos sutartis yra neterminuota, bet nežinome, ar savivaldybė negali imti ir nutraukti šios sutarties savo nuožiūra. Laikas nuo laiko gauname įvairių prašymų pateikti vienokius ar kitokius dokumentus, informaciją apie pajamas ir pan. Nors mes visuomet ir įsileidžiame atstovus, jeigu jie atvyksta.
Man atrodo, kad bandoma mus bet kokia kaina iš čia išprašyti. Kaip suprantu, mūsų namelis labai trukdo čia vykstančioms statyboms. Aplink viskas privatizuota verslo, tad manau, kad jiems būtų naudinga mus iš čia iškrapštyti ir, atrodo, kad tam padeda savivaldybė”, – sako Jurgina.
Ginčai persikėlė į teismus
Dėl to, kad nepavyksta susitarti su savivaldybe, Jurgina jau kreipėsi į teisininkus, ginčas persikėlė į teismą. Teisininkė Agnė Jarušauskaitė „Vakaro žinioms” sakė nesuprantanti savivaldybės pozicijos šioje istorijoje. „Mes iki šiol nežinome, kokiais argumentais vadovaujantis savivaldybė priėmė sprendimą įtraukti būstą į neprivatizuojamų objektų sąrašą. Sprendimas grindžiamas tik teisės aktu, pagal kurį savivaldybė savo turtu gali disponuoti savo nuožiūra. Be to, tai padaryta jau po to, kai pateikėme prašymą, kad šeima norėtų išsipirkti būstą, kuriame visą gyvenimą gyveno.
Jau anksčiau savivaldybė buvo įspėjusi, kad namas bus griaunamas, nes čia bus tiesiamas kelias. Tuomet, 2005 m., buvo pasiūlyta šeimą iškeldinti su galimybe išsipirkti kitą nuomojamą turtą. Dabar savivaldybė sako, kad Jurginos mama tuomet su tokiu pasiūlymu nesutiko, nors mes neturime jokių tai įrodančių dokumentų.
Jie daug metų siekė tą namą privatizuoti. Juk jame gyveno virš 50 metų, yra pripratę prie šios vietos ir normalu, kad norėtų namą išsipirkti.
O dabar netikėtai buvo gautas Tarybos sprendimas ir administracijos atsakymas, kuriame nurodoma, kad neleidžiama privatizuoti, remiantis tarybos sprendimu. Argumentacija panaši į tai, kad „turime teisę daryti, ką norime su savo turtu.”
Teisininkė paantrino Jurginai, jog konfliktas greičiausiai kyla dėl labai geros vietos, kurioje yra namas. „Tai ne pirmas atvejis, kai žmonės siekia privatizuoti ir privatizuoja turtą, kurį daug metų nuomojasi. Bet kažkodėl šiems žmonėms savivaldybė to padaryti neleidžia. Manau, kad tai tiesiog yra gera vieta, aplink statomi daugiabučiai. Galbūt planuojama, kad ten taip pat būtų galima kažką statyti. Nenustebčiau, kad pasibaigus teismams, statinys gali būti išbrauktas iš neprivatizuojamų pastatų sąrašo ir bus pripažinta, kad jį verta griauti, o žemę perduoti, kam reikia.
Ir tai suprantama. Savivaldybei daug patogiau būtų, kad čia būtų daugiabutis, o ne nuosavas namas, kurį dar reikia ir remontuoti. Bet savivaldybė net nebando derėtis su žmonėmis. Jeigu jau taip reikalingas šis objektas, gal galima žmonėms pasiūlyti išsipirkti kitą būstą. Dabar atrodo, kad nesiekiama jokio kompromiso”, – sakė A.Jarušauskaitė.
Prašymą teismas atmetė
Pirmos instancijos teismas nesutiko patenkinti J.Jankaitienės prašymo ir panaikinti savivaldybės sprendimo dėl namo įrašymo į neprivatizuojamų objektų sąrašą. „Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovės mama daugiau nei 20 metų siekė privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis. Priimtais apylinkės ir apygardos teismų sprendimais Jurginos mamos ieškinys dėl privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis buvo atmestas dėl namo griovimo ketinimų, tačiau šiai dienai jokio namo nugriovimo sprendimo nėra priimta.
Tad faktinės aplinkybės pasikeitė. Prašomi panaikinti administraciniai sprendimai yra nemotyvuoti ir neargumentuoti”, – rašoma teismo nutartyje. Teisme dalyvavusi savivaldybės atstovė nurodė, kad „kiek jai yra žinoma, dirbant savivaldybėje nuo 1996 metų, kad pati Jurginos mama atsisakė keltis į siūlomą kitą butą, tačiau tokių duomenų bylai pateikti negali.”
Teismas atmetė Jurginos prašymą. Tačiau tokį sprendimą ji skundė aukštesnei instancijai.
Argumentų taip ir nepateikė
„Vakaro žinios” kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su klausimais, kokiais argumentais vadovaujantis J.Jankaitienės šeimos nuomojamas namas įrašytas į neprivatizuojamų objektų sąrašą. Taip pat paprašėme pateikti dokumentus, kurie atskleistų, ar Jurginos mama tikrai kažkada jau atsisakė būti iškeldinta ir nuomoti kitą savivaldybės turtą su galimybe jį išsipirkti.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas” atstovė, neleidusi atskleisti jos asmens duomenų, pateikė komentarą, kuriame nurodo, kad net jeigu savivaldybės būsto nuomininkai turi teisę išsipirkti būstą lengvatinėmis sąlygomis, „prašymo pirkti savivaldybės būstą nagrinėjimo procedūra gali būti nutraukiama bet kurioje jo nagrinėjimo stadijoje, jeigu prašomas parduoti turtas savivaldybės tarybos sprendimu yra įtrauktas į neparduodamo savivaldybės turto sąrašą.”
Taip pat nurodoma, kad pagal teisės aktus, „siekdama įgyvendinti strateginius tikslus ar esant kitokiam poreikiui, savivaldybės taryba gali patvirtinti neparduodamo savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą.” Tačiau argumentų, kodėl namas, kuriame gyvena Jurginos šeima buvo įtrauktas į šį sąrašą, savivaldybės įmonė taip ir nepateikė. Dėl galimybės pasiūlyti Jurginos šeimai kitą būstą su galimybe jį išsipirkti „Vilniaus miesto būstas” nurodė duomenų neturinti.
