Paprastai šeimos nariai nori vieni kitais rūpintis. Vis tik sergantį senyvą žmogų tinkamai prižiūrėti namiškiai neretai galimybių neturi, o būna, kad ir jų pačių nelikę. Senelių namuose dažniausiai pasiliekama iki mirties. Tačiau jų gyventojai moka ir pasilinksminti – tiek, kad ir pašoka su vaikštyne.
Į senelių namus priimami ne visi. Tai turi būti žmonės, kurie nebegali savimi pasirūpinti ir neturi, kas galėtų tai daryti. Be to, kartais eilėje tenka laukti ir metus.
Negalią turintiems senjorams vieta mėnesiui gali kainuoti 1070 eurų, su sunkia negalia – 1470 eurų. Sumai surinkti į globos namų sąskaitą nuskaičiuojami 80 proc. pensijos, visa šalpos išmoka, o likusią dalį padengia valstybė (t.y. kiti mokesčių mokėtojai) arba šeimos nariai.
Vis tik gyvenimas senelių namuose nėra toks niūrus, kaip gali atrodyti. Be maitinimo, sveikatos priežiūros, psichologų pagalbos, gyventojai daug pramogauja: piešia, žaidžia, dainuoja ir pan.
Kokiais atvejais renkasi globos namus?
Vilniuje esančių Senjorų socialinės globos namų direktorė Oksana Vaivilavičienė nurodė, kad dažniausiai į senelių namus žmonės atsikrausto tokiais atvejais, kai neturi artimųjų arba artimieji gyvena ne kartu.
Anot Druskininkų globos ir slaugos namų direktorės Birutės, jei yra artimieji, jie labai nori rūpintis, bet neturi galimybių:
„Mes visi esame dirbantys, tad gali būti neįmanoma skirti žmogui tiek priežiūros ir dėmesio, kiek reikia. Kad nenorėtų rūpintis, tai tokių nedaug. Aišku, yra senjorų, kurie neturi giminių arba yra nutolę, susipykę.“
Klaipėdos miesto globos namų direktorė Renata Kašinskienė paminėjo, kad yra ir tokių, kurie patys susitvarkė dokumentus, kad galėtų čia gyventi, nes tiesiog nenori būti našta vaikams. Būna tokių, kurie patenka čia iš nakvynės namų.
Kauno Panemunės socialinės globos namų direktorė Silvija Gružauskienė atkreipė dėmesį, kad be globos namų dar yra dienos centrai, skirti žmonėms, kurie serga demencija.
„Tokių žmonių negalima palikti vienų namuose. Dienos centras patogus tuo, kad mūsų autobusiukas atvažiuoja iki namų ir lydintis asmuo pasiima tą žmogų nuo durų iki durų. Atveža į dienos centrą, kuriame žmogus praleidžia visą dieną, gauna maitinimą, reikalingus vaistus, veiklas. O vakare vėl parvežamas namo.
Vietų dienos centre yra, kas yra keista, nes demencija sergančių žmonių yra daug. Turbūt žmonės nežino, kad yra tokia išeitis. Dažnai turėdami demencija sergantį giminaitį jie nežino, ką daryti, kur jį palikti, prašo kaimynų ar pan. Tad norėtųsi, kad žmonės sužinotų, jog yra teikiamos tokios paslaugos, ir šia pagalba pasinaudotų“, – pasakojo S. Gružauskienė.
Kas ir kaip gali pretenduoti į senelių namus?
Anot pašnekovių, priėmimą tvarko ne globos namai, o savivaldybės socialinės paramos skyrius. Jis tvarko dokumentus ir sprendžia, ar žmogus gali gyventi globos namuose.
Vienur, pavyzdžiui, Klaipėdos globos namuose, gali patekti tik registruoti Klaipėdos miesto gyventojai. Kitur asmenys gali patekti nepriklausomai nuo to, kokiai savivaldybei priklauso.
Kauno Panemunės socialinės globos namų direktorės teigimu, dažniausiai tai būna vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės. Tačiau yra ir jaunesnių gyventojų, kurie turi labai dideles negalias ir namiškiams tiesiog per sunku juos prižiūrėti.
„Yra komisija, kuri vertina poreikius, dokumentus, ar žmogus yra tinkamas apgyvendinti globos įstaigoje, gal jam to nereikia, gal užtenka pagalbos į namus“, – nurodė S. Gružauskienė.
Gali atsieiti beveik 1,5 tūkst. eurų per mėnesį
Globos namų atstovės nurodė, kad apsigyvenimo juose kainą nustato savivaldybė.
Vieta Kauno Panemunės socialinės globos namuose žmonėms, kurie yra gan savarankiški, neturi sunkių ligų, kainuoja 1300 eurų mėnesiui. O žmonėms su sunkia negalia, reikalaujantiems daugiau priežiūros – 1450 eurų.
Vilniaus Senjorų socialinės globos namuose vieta mėnesiui kainuoja 1281 eurą arba 1388 eurus.
Klaipėdos miesto globos namuose vieta atitinkamai atsieina 1070 eurų arba 1209 eurus.
Druskininkų globos ir slaugos namuose vieta kainuoja 1320 arba 1470 eurų.
Pašnekovių teigimu, į kainą įeina viskas, ko reikia gyvenimui, tad papildomų pinigų praktiškai nereikia.
Gyventojai gauna maitinimą, apgyvendinimą, sveikatos priežiūrą, nuvežimus ir parvežimus pas gydytojus, užimtumą, įvairias veiklas, psichologo konsultacijas, masažisto, kineziterapeuto paslaugas, asmens higieną ir t. t.
80 proc. pensijos ir valstybės parama
Atstovių aiškinimu, globos namų gyventojai atiduoda 80 proc. savo pensijos (pajamų), nepriklausomai nuo jos dydžio. 20 proc. lieka asmeninėms reikmėms.
Taip pat neįgalumo išmoka, jei tokia yra, 100 proc. įskaičiuojama į globos namų sąskaitą. O likusią sumą dengia miesto savivaldybė.
„Jei asmenys negauna paramos, tada jau ieško išeičių patys mokėti arba padeda artimieji“, – papildė Birutė.
Tokia tvarka taikoma visuose miestuose.
Eilėje gali tekti laukti ir metus
Vilniuje esančiuose globos namuose yra 240 vietos. Per metus atvyksta apie 80 naujų gyventojų.
Kauno Panemunės socialinės globos namuose yra 64 vietos. S. Gružauskienės teigimu, jos visada būna užimtos, yra laukimo eilė.
„Viską administruoja socialinių paslaugų skyrius: surenka žmonių prašymus, tvarko dokumentus, o, kai atsiranda laisva vieta, paskambiname jiems ir jie iš tos eilės atsiunčia mums gyventojus“, – aiškino atstovė.
Druskininkų globos ir slaugos namuose yra 40 vietų ir taip pat ištisai būna eilės: „Anksčiau būdavo ir tų laisvų vietų, bet pastaruoju metu kiekvieną savaitę sulaukiame po kelis skambučius.
Čia turbūt valstybės mastu, nes, kiek žinau, sumažino lovų skaičių psichiatrinėse, globos skyriuose, matyt, nebegali priimti. Ir, aišku, mūsų visuomenė sensta.“
Klaipėdos miesto globos namuose yra 82 vietos ir jos taip pat visad užimtos, eilės – didelės: „Dabar eilėje buvo apie 20 asmenų. Vidutiniškai per metus analipin išeina apie 15 mūsų gyventojų. Tad, jei esi 15-tas eilėje, gali tekti ir metus laukti.“
Atstovės atkreipė dėmesį, kad beveik visi globos namuose gyvena iki pat gyvenimo pabaigos. Itin reti atvejai, kai senjorai grįžta namo ar persikelia gyventi kitur.
Kiekvieną dieną – įvairiausių veiklų ir pramogų
Pažymėtina, kad globos namai nėra tiesiog slauga ir priežiūra. Gyventojams organizuojamos ir siūlomos įvairiausios veiklos.
Pašnekovės papasakojo, kad globos namuose būna organizuojamos ekskursijos, pasivaikščiojimai, ėjimas į bažnyčią, parodas, bibliotekas, veiklos su muzika, menais. Atvažiuoja pagroti ansambliai, senjorai koncertuoja, dainuoja, mankštinasi, piešia, žaidžia, sodina daržoves, kuria eilėraščius, šoka.
„Vestuvinį tokį ansamblį buvom pakvietę, tai šoko, buvo neįtikėtina. Atrodo, sunkiai juda žmonės, bet šokt tai visi norėjo. Viena moteris ir su vaikštyne šoko, sako, tokios geros dainos, kad su vaikštyne pašoko“, – prisiminimais dalinosi Birutė.
Kai kurie gyventojai turi ir savo išmaniuosius telefonus, planšetes, asmeninius televizorius.
Klaipėdos miesto globos namų direktorė neslėpė, kad yra senelių, kurie jau nieko nebenori, tad tenka juos labai stipriai paraginti prisijungti prie įvairių veiklų.
Šaltinis: tv3.lt
Komentarai