Lietuvos teismų sistemoje patylomis ir neviešai buvo nagrinėjama sukrečianti istorija, nutikusi viename Lietuvos kaime, o aiškinantis, kiek kaltieji turėtų sėdėti už grotų, buvo prieita net iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT). Itin žiaurią egzekuciją surengę trys gana jauni vyrai galiausiai jau neskundžiamu verdiktu buvo pasiųsti už grotų.
Itin žiaurus nusikaltimas buvo įvykdytas 2022 m. balandžio 22 d. vakarą, vienoje iš Kėdainių apylinkėse esančių gyvenviečių. Čia kaime gyveno nukentėjusysis, pas kurį tą vakarą atvyko trys vaikinai, kurių tapatybių teismai neatskleidžia – A. D. ir H. Atrodo, tai, kas iš pradžių turėjo būti paprastos buitinės kaimo išgertuvės, galiausiai virto sunkiais nusikaltimais – trys apgirtę atvykėliai šeimininką sumušė, spardė gulintį, o galiausiai čiupo šalia krosnies gulėjusį pagalį ir išprievartavo nelaimėlį – sukišo pagalį jam į išangę.
Vėliau patys nusikaltėliai pripažino – kadangi nelaimėlis esą buvo už grotų, tačiau nebuvo paverstas „gaidžiu“, tai padarė vienas iš jų, o kitas nebandė sustabdyti nusikaltimo, nes auka esą ir taip buvo „gėjiškų“ pažiūrų, todėl nematė pagrindo padęti.
Po žiaurios egzekucijos vyrai pagrobė nukentėjusiojo muzikinį centrą, garso kolonėles, nusinešė pagrobtus daiktus į automobilį ir patraukė savais keliais.
Kitą dieną, išaiškėjus nusikaltimui, policija atvyko į aukos namus, darbo teko imtis ir medikams. O vaizdas namuose buvo siaubingas – matyti išmatų ir kraujo dėmės, pačiam namų šeimininkui, anot medikų, išangė buvo išdraskyta, padarytos kelios žaizdos, pats vyras buvo sumuštas.
Kerštas ar išniekinimas?
Kas dėjosi egzekucijos metu, teko išsiaiškinti teisėsaugai, o tai padaryti buvo nelengva. Visų pirma, pats nukentėjusysis dar kitą dieną, kai jį surado kaimynė, buvo stipriai apgirtęs. Vyras pasakojo, kad buvo mušamas visų trijų svečių, tačiau sunkiai ką atsiminė.
Anot nelaimėlio, trys svečiai tą vakarą pas jį atvyko nekviesti, tačiau jis leido šiems būti ir gerti alkoholį jo namuose. Vėliau nusikaltėliai pradėjo kalbėti apie jo kolonėles ir muzikinį centrą, todėl jis tiesiai paklausė, ar jie atvyko išgerti, ar jį apvogti. Po to, anot nelaimėlio, prasidėjo smurtas – jis buvo mušamas, trankomas, bandė išeiti iš savo namų, tačiau buvo tempiamas atgal, bandyta surišti jo rankas, nuo smūgių kelis kartus prarado sąmonę.
Pasak vyro, vėliau, atgavęs sąmonę, jis suprato esąs iki pusės nuogas, skaudėjo visą kūną, tačiau bijojo pakrutėti, kad jau išeinantys budeliai nesugalvotų dar labiau jo sužaloti.
Pagrindinis kaltininkas, prieš tai tris kartus teistas D. dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad išniekino nelaimėlį ir įkišo pagalį jam į išangę, tačiau aiškino, kad taip elgėsi keršydamas, mat auka jį ir draugus išvadino „gaidžiais“, „pi…ais“.
„Pasakiau X, kad jo „Pravienose“ (greičiausiai turima galvoje Pravieniškių kalėjimas, buvę pataisos namai – Alfa.lt) „gaidžiu“ nepadarė, tai aš padariau – sukišau jam pagalį“, – taip, anot dviejų nuteistųjų, jiems aiškino D.
Pastarasis vyras pats ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog po smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant grindų ir pavadino jį „gaidžiu“, o D. tada pareiškė, kad gali parodyti, ką reiškia tas „gaidys“ ir pilnai numovė nukentėjusiajam kelnes, numovė apatinius ir pamatęs prie krosnies nedidelį pagalį, kurį atsinešė į virtuvę, pasakė – „dabar parodysiu, ką reiškia gaidys“.
Žiaurias kalėjimų subkultūros taisykles nusikaltėliai pabandė pritaikyti laisvėje. | www.needpix.com
Tuo tarpu A. tyrėjams aiškino, kad namo šeimininkas turėjo „gėjiškų“ pakraipų, todėl neskubėjo į pagalbą prievartaujamam vyriškiui.
Kalti, bet dėjosi nekaltais
Pastaroji istorija perėjo visą teismų virtinę. 2023 m. kovo pabaigoje Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose trys nusikaltėliai buvo pripažinti kaltais dėl apiplėšimo ir išprievartavimo. Pagrindinis nusikaltimo iniciatorius D. buvo nuteistas kalėti ketverius metus, o kadangi dar 2018 metais buvo teistas ir iki galo neatliko bausmės, prie ketverių metų buvo pridėta beveik tūkstančio eurų bauda.
Kiti du bendrai taip pat sulaukė laisvės atėmimo bausmių, tačiau jos buvo pusmečiu švelnesnės. Kadangi vienas iš jų taip pat buvo palyginti neseniai teistas, jam teko ir 2 tūkst. eurų bauda.
Išniekintam vyrui iš skriaudėjų solidariai buvo priteista 7,5 tūkst. eurų (po 2,5 tūkst. iš kiekvieno), dar beveik 3 tūkst. eurų buvo priteisti Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą.
Visi trys nuteistieji šį nuosprendį apskundė Kauno apygardos teismui, vienas iš jų netgi pasisamdė žinomą Kauno advokatę Aušrą Ručienę, bandydamas įrodyti, kad nuteistas buvo nepagrįstai.
D. aiškino, kad jis nelaimėlio seksualiai neprievartavo, tik jį sužalojo, o dėl plėšimo turėtų būti išteisintas. Pasak nusikaltėlio, kišdamas pagalį aukai ten, kur nereikia, jis siekė atsikeršyti už įžeidimus, kadangi su draugais buvo išvadintas iškrypėliais, todėl norėjo pažeminti ir pasityčioti iš nelaimėlio, tačiau tikrai nesiekė taip patenkinti savo seksualinių įgeidžių.
Kiti du nuteistieji, A. ir H., bandė teismą įtikinti, kad jie be reikalo nuteisti kaip prievartautojai – anot jų, nelaimėlį namo šeimininką išniekino tik D., pastarasis numovė vargšui kelnes ir sukišo pagalį, tuo tarpu jie prie šios egzekucijos neprisidėjo.
Visi trys vyrai taip pat gynėsi, kad apiplėšimo neįvykdė – A. teismui pripažino pavogęs muzikinį centrą ir kolonėles, tačiau teigė, kad tai sugalvojo pats, o ir apiplėšimu to pavadinti negalima.
Tačiau Kauno apygardos teismas nusikaltėliams buvo negailestingas. Teisėjų vertinimu, pagal teismų praktiką „kokių nors daiktų kišimas į išangę prieš asmens valią pirmiausia traktuotinas kaip dideliu pavojingumu ir trauminio poveikio rizika pasižymintis žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės pažeidimas, o ne vien tik veika, kuria kėsinamasi į žmogaus sveikatą, garbę, orumą.“
Anot teisėjų, D. pats nurodė, kad siekė parodyti nelaimėliui namo šeimininkui, kas yra „gaidys“, o pastarojo termino reikšmė kalėjimų subkultūroje yra žinoma – tai vyrai, kuriais naudojamasi tenkinant lytinę aistrą. Teismo vertinimu, pagrindinis egzekucijos iniciatorius ne šiaip siekė sužaloti auką, bet seksualiai ją išniekinti.
Kliuvo ir kitiems dviem nuteistiesiems – anot teisėjų, nors A. ir H. tiesiogiai aukos neprievartavo, vien tai, kad jie buvo šalia, nepadėjo prievartaujamam vyrui, o galbūt netgi būtų neleidę jam pasprukti, yra pakankamos aplinkybės pripažinti juos baisaus nusikaltimo bendrininkais.
Praėjusį gruodį Kauno apygardos teismas atmetė visų trijų vyrų skundus ir pasiuntė juos už grotų atlikti bausmių.
Kreipėsi į paskutinę instanciją
Jau ilgus metus vieša paslaptis, kad už seksualinius nusikaltimus nuteistiems asmenims gyvenimas už grotų dažnai būna sudėtingas – kiti kaliniai tokių nuteistųjų nemėgsta, kartais žemina ar naudoja smurtą. Galbūt tai tik viena iš priežasčių, bet pagrindinis šios egzekucijos iniciatorius D. vienintelis iš trijų bendrininkų su nuosprendžiu nesusitaikė ir kreipėsi į LAT.
Kartu su advokatu Raimundu Gargasu vyras pateikė kasacinį skundą, kuriuo bandė įtikinti Aukščiausiąjį Teismą, jog turėtų būti nuteistas ne dėl seksualinio prievartavimo, bet dėl nesunkaus sužalojimo, o dėl plėšimo apskritai turėtų būti išteisintas.
Tokiam skundui prieštaravo prokurorai, laikęsi tokios pačios pozicijos, kaip ir Kauno apygardos teismas. „Atsižvelgiant į teismų praktiką, kokių nors daiktų kišimas į išeinamąją angą prieš asmens valią pirmiausia traktuotinas kaip dideliu pavojingumu ir trauminio poveikio rizika pasižymintis seksualinio apsisprendimo laisvės pažeidimas, o ne vien tik veika, kuria kėsinamasi į žmogaus sveikatą, garbę, orumą“, – tokie prokurorų argumentai nurodyti LAT nutartyje.
LAT teisėjų kolegija taip pat nematė pagrindo žiauraus nusikaltimo vykdytojui suteikti malonę – D. skundas spalio pabaigoje buvo atmestas, o pats nusikaltėlis paliktas už grotų tęsti paskirtos bausmės.
