Vakcinos nuo COVID-19 gerokai sumažina su infekcija susijusio širdies nepakankamumo ir potencialiai pavojingų kraujo krešulių riziką, rodo didelio masto tyrimo rezultatai. Tyrėjai išanalizavo daugiau kaip 20 milijonų Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Estijos gyventojų sveikatos įrašus ir rado nuoseklių įrodymų, kad skiepai apsaugo nuo sunkių širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.
COVID-19 vakcinos, įskaitant „AstraZenecos“, „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinas, pasirodė esančios labai veiksmingos apsaugant nuo sunkių ligų pandemijos metu, tačiau vaistų priežiūros institucijos taip pat užfiksavo kai kurių retų širdies ir kraujo krešėjimo sutrikimų padažnėjimą, panašų į tą, kuris nustatytas skiepijant kitomis vakcinomis, pavyzdžiui, skiepais nuo gripo, skelbia „The Guardian“.
Sumažėja širdies ligų komplikacijų rizika
Naujausiu tyrimu siekta ištirti bendrą COVID-19 vakcinacijos poveikį, atsižvelgiant į tai, kad žinoma, jog užsikrėtimas pačiu virusu gerokai padidina širdies nepakankamumo ir įvairių kitų sunkių širdies ir kraujagyslių problemų riziką.
„Šis didelės apimties tyrimas parodė, kad skiepytiems žmonėms labai sumažėja šių komplikacijų rizika po COVID-19“, – sakė Oksfordo universiteto farmakologinės ir prietaisų epidemiologijos profesorius ir vyriausiasis tyrimo autorius Danielis Prieto-Alhambras.
Žurnale „Heart“ tyrėjai aprašo, kaip Adenoviruso pagrindu sukurtos COVID-19 vakcinos, labiausiai apsaugojo nuo su virusu susijusio širdies nepakankamumo ir kraujo krešulių (pirmąjį mėnesį po užsikrėtimo COVID-19 virusu).
Tuo laikotarpiu širdies nepakankamumo rizika buvo 55 proc. mažesnė, o kraujo krešulių venose ir arterijose rizika sumažėjo atitinkamai 78 proc. ir 47 proc., palyginti su neskiepytų žmonių rodikliais.
Nepaisant per laiką susilpnėjusio vakcinų poveikio – rezultatai džiugina
Nors per ilgesnį laiką apsauginis vakcinų poveikis susilpnėjo, tyrėjai nustatė, kad asmenims, kurie buvo paskiepyti, su COVID-19 susijusio širdies nepakankamumo ir kraujo krešulių rizika išliko mažesnė nei neskiepytiems asmenims iki vienerių metų.
Praėjus trims–šešiems mėnesiams po užsikrėtimo, širdies nepakankamumo rizika paskiepytiems asmenims buvo 39 proc. mažesnė nei neskiepytiems, o kraujo krešulių venose ir arterijose rizika sumažėjo atitinkamai 47 proc. ir 28 proc. Praėjus 6–12 mėnesių po užsikrėtimo, tų pačių komplikacijų rizika skiepytiems žmonėms buvo atitinkamai 48 proc., 50 proc. ir 38 proc. mažesnė.
„Apskritai, jei esate paskiepytas, rizika, kad po COVID-19 viruso pasireikš širdies ir kraujagyslių bei tromboembolinių komplikacijų, labai sumažėja, – sakė D. Prieto-Alhambras. – Ypač žmonėms, kurie turi didelę riziką arba bijo širdies ir kraujagyslių komplikacijų ar kraujo krešulių, tai labai džiugina“.
