Skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo pilotinę versiją testuojančios Lietuvos institucijos teigia, kad skaitmeniniu dokumentu šalies gyventojai, tikėtina, galės naudotis po maždaug trejų metų.
Būsimus pokyčius „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ apžvelgė Informatikos ir ryšių departamento vykdomo projekto „Potential“ vadovė Vilma Misiukonienė.
Jos teigimu, įžengiame į tą laikmetį, kai Europos skaitmeninė rinka ryžtingai juda link vieningos. Tai reiškia ne tik sąveikaujančią tarpvalstybinę skaitmeninę infrastruktūrą, bet ir elektroninių paslaugų pasiekiamumą. Vadinasi, elektroninės paslaugos vienoje šalyje taps prieinamomis kitos ES šalies piliečiams ir verslui.
Viena esminių inovacijų, kodėl tai taps realybe, yra Europos skaitmeninės tapatybės dėklė. Šita sistema teisiškai įsigaliojo 2024 m. gegužę. Iki 2026 m. pabaigos kiekviena valstybė rinkai turės pateikti bent vieną Europos skaitmeninės tapatybės dėklės versiją, kuri sukurta pagal bendras specifikacijas.
Vartotojui tai atrodys kaip mobili programėlė, tačiau išskirtinai valdoma paties vartotojo. Ji turės keturias esmines funkcijas.
Pirma, tarnaus kaip skaitmeninės tapatybės nustatymo ir patvirtinimo priemonė ne tik savo šalyje, bet ir tarpvalstybiniu lygiu.
Antra, tai bus skaitmeninių dokumentų talpykla. Trečia, tai bus priemonė dalintis dokumentais, pateikti juos tam tikroms institucijoms.
Ketvirta, tai bus kvalifikuoto elektroninio parašo priemonė. Tai reiškia, kad vartotojas, naudodamasis šia priemone, galės atlikti bankinius pavedimus ar patvirtinti sandorius elektroniniu parašu.
„Vis dėlto jau dabar akivaizdu, kad valstybės yra skirtingose starto pozicijose: kai kurios jau keleri metai nuo reglamento teksto pradžios aktyviai įsijungia į tą procesą, kitos – kiek vėliau. Tikrai nebus taip, kad absoliučiai visos elektroninės paslaugos spragtelėjus pradės galioti visoje ES: reikia išbandyti paslaugų suderinamumą, įvertinti tam tikrus tarpvalstybinius dalykus, sukurti vieningą infrastruktūrą“, – komentavo V.Misiukonienė.
Skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo pilotinę versiją testuojančios Lietuvos institucijos teigia, kad skaitmeniniu dokumentu šalies gyventojai, tikėtina, galės naudotis po maždaug trejų metų.
Būsimus pokyčius „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ apžvelgė Informatikos ir ryšių departamento vykdomo projekto „Potential“ vadovė Vilma Misiukonienė.
Jos teigimu, įžengiame į tą laikmetį, kai Europos skaitmeninė rinka ryžtingai juda link vieningos. Tai reiškia ne tik sąveikaujančią tarpvalstybinę skaitmeninę infrastruktūrą, bet ir elektroninių paslaugų pasiekiamumą. Vadinasi, elektroninės paslaugos vienoje šalyje taps prieinamomis kitos ES šalies piliečiams ir verslui.
Viena esminių inovacijų, kodėl tai taps realybe, yra Europos skaitmeninės tapatybės dėklė. Šita sistema teisiškai įsigaliojo 2024 m. gegužę. Iki 2026 m. pabaigos kiekviena valstybė rinkai turės pateikti bent vieną Europos skaitmeninės tapatybės dėklės versiją, kuri sukurta pagal bendras specifikacijas.
Vartotojui tai atrodys kaip mobili programėlė, tačiau išskirtinai valdoma paties vartotojo. Ji turės keturias esmines funkcijas.
Pirma, tarnaus kaip skaitmeninės tapatybės nustatymo ir patvirtinimo priemonė ne tik savo šalyje, bet ir tarpvalstybiniu lygiu.
Antra, tai bus skaitmeninių dokumentų talpykla. Trečia, tai bus priemonė dalintis dokumentais, pateikti juos tam tikroms institucijoms.
Ketvirta, tai bus kvalifikuoto elektroninio parašo priemonė. Tai reiškia, kad vartotojas, naudodamasis šia priemone, galės atlikti bankinius pavedimus ar patvirtinti sandorius elektroniniu parašu.
„Vis dėlto jau dabar akivaizdu, kad valstybės yra skirtingose starto pozicijose: kai kurios jau keleri metai nuo reglamento teksto pradžios aktyviai įsijungia į tą procesą, kitos – kiek vėliau. Tikrai nebus taip, kad absoliučiai visos elektroninės paslaugos spragtelėjus pradės galioti visoje ES: reikia išbandyti paslaugų suderinamumą, įvertinti tam tikrus tarpvalstybinius dalykus, sukurti vieningą infrastruktūrą“, – komentavo V.Misiukonienė.
