Katastrofa Rusijoje verčia Putiną imtis drastiškų priemonių.
Naftos kainų kritimas ir naftos bei dujų pramonės nuostoliai kelia Rusijai biudžeto krizės grėsmę jau 2026 m., reikalaujant iš valdžios institucijų drastiškai sumažinti karines ar socialines išlaidas.
Staigus naftos kainų kritimas jau artimiausiais mėnesiais gali tapti ne tik ekonominiu iššūkiu Rusijai, bet ir kritiniu momentu. Pagal „Morgan Stanley“ prognozę, naftos kaina antroje 2025 m. pusėje sumažės 12 proc., o pirmoje 2026 m. pusėje – dar 15 proc. Tai reiškia, kad Rusijos naftos rūšies „Urals“ kaina gali nukristi iki 47 JAV dolerių už barelį – lygio, nesuderinamo su dabartine valstybės biudžeto struktūra.
Apie tai savo tinklaraštyje rašo Rusijos ekonomistas Viačeslavas Širiajevas.
Šiandieninis biudžetas jau balansuoja ant stabilumo ribos. Net ir esant 55–58 JAV dolerių naftos kainai deficitas auga grėsmingu tempu. Jei realybė privers pripažinti tikrąją „Urals“ kainą (47 JAV doleriai vietoj 70 JAV dolerių), 2026 m. deficitas gali tapti nekontroliuojamas. Ekspertų skaičiavimais, norėdama išlaikyti deficitą 1,5 trilijono rublių ribose, vyriausybė turės rinktis iš dviejų skausmingų scenarijų:
Pirmasis scenarijus – karinių išlaidų sumažinimas iki 50 proc. Antrasis scenarijus – griežtas socialinių programų apkarpymas: medicinos, švietimo, regioninės paramos.
Finansų ministerija neturi kito išeities, ir jau rugsėjo mėnesį, sudarant biudžetą, tai taps akivaizdu.
Rusija įžengia į griežtų biudžetinių sprendimų etapą. Be rimtų išlaidų koregavimo arba brangių geopolitinių kampanijų pabaigos šalis rizikuoja susidurti su didelio masto finansine krize jau 2026 m. „Tiesos akimirka“, kaip teigia Širajevas, tikrai artėja.
