2022 metų vasario 24-ąją Rusija pradėjo brutalią ir plataus masto invaziją į Ukrainą. Per daugiau nei trejus metus šis karas nusinešė tūkstančius gyvybių. Tarp jų – ir drąsūs Lietuvos piliečiai, savanoriškai stoję į kovą prieš agresorę, pasiryžę ginti Ukrainos laisvę ir nepriklausomybę.
Beveik prieš mėnesį, netoli Kupjansko, žuvo dar vienas Lietuvos pilietis – 20-metis jaunuolis iš Biržų. Kaip skelbia portalas 15min, žuvusio kario tapatybė – Tomas Valentėlis.
Jo kūno ilgą laiką nebuvo įmanoma pargabenti, nes karo laukas, kur vyko nuožmūs mūšiai, buvo nuolat apšaudomas Rusijos pajėgų.
Vis dėlto, pasak 15min, praėjusią naktį biržiečio kūną pagaliau pavyko išgabenti iš mūšio lauko.
Ukrainos užsieniečių legione lietuvis tarnavo nuo praėjusių metų rugpjūčio. Tai jau antrasis Ukrainos mūšio lauke žuvęs lietuvis.
Dar vienas kare žuvęs lietuvis – Tadas Tumas
2024 m. vasario 23 d. kovojant su okupantais žuvo lietuvis karys Tadas Tumas.
43-ejų Lietuvos karys Ukrainoje buvo žinomas šaukiniu „Milžinas“, yra pirmasis kare Ukrainoje gyvybės netekęs lietuvis.
Kaip skelbta, lietuvis kartu su ukrainiečiu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas, kai į jų automobilį pataikė rusų dronas.
Kiek vėliau Ukrainos Bučos mieste gatvė buvo pavadinta už šią šalį kovojusio lietuvio savanorio Tado Tumo vardu.
T. Tumas 2024 m. kovo viduryje palaidotas Antakalnio kapinėse.
Kario palaikai į Lietuvą pervežti po atsisveikinimo Kyjive. Ceremonijoje Ukrainos sostinėje buvo susirinkę Rusijos pajėgų nužudyto kario bendražygiai, Ukrainos kariai.
Pagarbą žuvusiajam išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Prie kapo T. Tumo žmonai buvo perduota Lietuvos vėliava bei žuvusiam kariui įteiktas Ukrainos karo dalyvio medalis.
Tuo metu buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas T. Tumą pavadino drąsos simboliu.
Tragiškai Ukrainoje žuvęs Mantas Kvedaravičius
Prieš trejus metus, 2022 m. balandžio 3-ąją, Lietuvą pasiekė siaubinga žinia – Ukrainoje žuvo archeologas, režisierius, antropologas Mantas Kvedaravičius. Jam buvo vos 45-eri.
Kraupus įvykis nutiko Mariupolyje – mieste, į kurį atvyko jau esant apsuptyje. Šiame mieste 2015 metais jis nufilmavo dokumentinę kino juostą „Mariupolis“.
Lietuvis išvyko į Mariupolį iškart po karo pradžios, kad galėtų pratęsti savo dokumentikos darbą. Iš pradžių buvo pasirodžiusi informacija, kad režisierius žuvo raketai pataikius į automobilį, tačiau tiriamosios žurnalistikos leidiniai „Projekt“ ir „Spektr“ nustatė tikrąsias žūties aplinkybes pabendravę su tų dienų įvykių liudininkais.
Paaiškėjo, kad lietuvių režisierių rusai nužudė, kuomet jis bandė evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio.
Atsisveikinimui su velioniu buvo pirmą kartą skirta išskirtinė vieta – Biržų pilis. Biržai amžiams įprasmino M. Kvedaravičiaus atminimą – buvo suteiktas garbės piliečio vardas, kūrėjo garbei pavadinta gatvė.
