Vakarų Ukrainos mokyklos klasėje grupė paauglių mąsto apie savo ateitį. Septyniolikmetė Kira Yukhymenko visada planavo studijuoti savo gimtojoje šalyje, bet šį mėnesį, tarp baigiamųjų egzaminų, ji svajoja išvykti studijuoti į užsienį.
„Karas padėjo mums suprasti, kas mes esame“, – sakė ji diskusijoje anglų kalbos pamokoje savo mokykloje, Lyceum 66, Lvove.
„Jis praplėtė mūsų akiratį ir padarė mus labiau nepriklausomus.“
Nuo karo pradžios ir karo padėties įvedimo jauni vyrai, sulaukę 18 metų, negali išvykti iš Ukrainos, bet jaunos moterys, tokios kaip K. Yukhymenko, gali laisvai išvykti.
Per trejus konflikto metus daugelis jų nusprendė tai padaryti ir karo nuniokotą Ukrainą išmainė į Europos miestus, toli nuo Vladimiro Putino dronų ir bombų grėsmės.
Grįžo nedaugelis, o kasmet išvyksta vis daugiau.
Emigracijos banga yra ne tik protų nutekėjimas – iš šalies išvyksta kai kurie gabiausi ir geriausi Ukrainos žmonės –, bet ir demografinė bomba.
Įstrigusi brangiai kainuojančiame išsekimo kare su Rusija, Ukraina turi rimtų priežasčių nerimauti, kas atstatys šalį po karo, jei jauni žmonės negrįš.
Mokytoja Liudmila Makohin sako, kad daugelis mokinių nori išvykti iš Ukrainos
30 paskutinio kurso mokinių, sėdinčių poromis prie stalų, patys pasirinko diskusijų temą: švietimas ir ateities karjeros galimybės Ukrainoje.
Jų mokytoja Liudmila Makohin sakė, kad daugelis jų svarsto apie emigraciją.
„Dėl karo padėtis kasdien blogėja, todėl jauni žmonės renkasi studijas Europoje, o ne Ukrainoje“, – sakė ji laikraščiui „The Telegraph“.
L. Makohin paprašė grupės pakelti rankas, jei jie planuoja išvykti iš Ukrainos po egzaminų.
Trys mergaitės sureagavo greitai, o keletas kitų mokinių – berniukai ir mergaitės – nervingai nusijuokė ir nedrąsiai pakėlė rankas.
Pirmoje eilėje sėdinti mergina Sofija, vilkinti kreminės spalvos megztinį ir auksinius žiedinius auskarus, sakė, kad kuo ilgiau karas tęsiasi, tuo daugiau žmonių nori išvykti.
„Kai karas prasidėjo, žmonės buvo labai entuziastingi“, – pradėjo ji. „Bet praėjo daug laiko ir žmonės tapo labiau nusiminę. Jie mano, kad kitoje šalyje gyvenimas bus geresnis.“
Anglų kalbos mokytoja Halyna Pidhrebelna sutinka. Vėliau, mažoje mokytojų kambaryje prie kavos, ji sakė, kad mergaitės, kurios išvyksta iš Ukrainos, „nemato čia ateities“ ir tiki, kad užsienyje yra geresnių karjeros galimybių.
Ji tikisi, kad paliaubos gali pakeisti padėtį, bet prarado tikėjimą Amerikos įsipareigojimu remti Ukrainą nuo tada, kai buvo išrinktas Donaldas Trumpas.
Kira, sėdinti keliais eilėmis atgal, sakė, kad priverstinis pabėgimas iš Zaporožės į santykinai saugesnį Ukrainos vakarų regioną Lvovą pakeitė jos požiūrį.
„Prieš karą aš visiškai nemąsčiau apie išvykimą“, – sakė ji. „Mano gimtasis miestas buvo mažas – ne toks kaip Lvovas, jame nebuvo tokių pastatų ir istorinių paminklų.
Maniau, kad studijuosiu universitete Kijeve arba Charkove.“
„Geresnis gyvenimas kitoje šalyje“
Lenkija buvo vos už kelių kilometrų, todėl Kira ir jos šeima pradėjo reguliariai ją lankyti. Tai padėjo jai įsivaizduoti studijas panašaus istorinio Lenkijos miesto Krokuvoje.
Lenkija priėmė daugiau ukrainiečių studentų nei bet kuri kita Europos šalis. Remiantis spaudos agentūros „Ukrinform“ duomenimis, 2023 m. beveik 45 % visų užsienio studentų Lenkijoje buvo ukrainiečiai.
Tačiau duomenys taip pat rodo nerimą keliančią tendenciją – vis daugiau jaunų moterų nusprendžia palikti Ukrainą ir studijuoti užsienyje.
Ukrainos duomenų agentūros „Radon“ duomenimis, per metus po invazijos į Lenkijos universitetus įstojo beveik dvigubai daugiau ukrainiečių merginų. Jaunų vyrų skaičius padidėjo dar labiau.
Prestižinės Europos aukštojo mokslo įstaigos neabejotinai traukia jaunuosius ukrainiečius. Tačiau dauguma jų tiesiog nori pabėgti nuo karo.
„Kai skamba oro pavojaus signalai ar bombardavimai, studijuoti neįmanoma. Tenka mokytis internetu arba slėptuvėje.
Aš noriu siekti savo tikslų“, – sakė ji, pridurdama, kad jos geriausia draugė, pabėgusi iš rytinės Sumų srities į Lvovą, taip pat pateikė paraišką į Krokuvos universitetą.
Tetiana Matvii gyvenimą Ukrainoje apibūdino kaip „stresingą“
17-metė klasės draugė Tetiana Matvii planavo pasilikti Lvove, bet pakeitė planus, kai jos pusseserė gavo blogesnius nei tikėtasi pažymius – iš dalies dėl oro pavojaus sirenų per egzaminus.
„Ukrainoje tikrai daug streso“, – sakė ji.
Kelionė pas draugus į kaimyninę Lietuvą įkvėpė ją pabandyti studijuoti tarptautinius santykius sostinėje Vilniuje, jei ji išlaikys anglų kalbos egzaminą.
„Buvo sunku priimti šį sprendimą“, – prisipažįsta ji, suspaudusi rankas. „Mano tėvai sakė: tu gali tai padaryti, esi protinga, gali išvykti į užsienį. Bet aš nebuvau tikra.
Mano planas buvo tiesiog gyventi čia – susirasti darbą, padėti tėvams. Bet padėtis pasikeitė, todėl pasikeitė ir mūsų planai.“
Lietuva yra mažiau populiari Ukrainos studentų studijų vieta. Nacionalinis transliuotojas LRT pranešė, kad 2024 m. šalies aukštojo mokslo įstaigose studijavo iš viso 1 100 ukrainiečių.
Austrijos valstybiniuose ir privačiuose universitetuose bakalauro studijų programose studijuoja daug ukrainiečių. Austrijos statistikos tarnybos duomenimis, nuo 2021 iki 2023 m. moterų studentų skaičius padvigubėjo – nuo 223 iki 447.
17-metis Taras Hryvniak, buvęs Lvovo fizikos ir matematikos licėjaus mokinys, paliko šeimą ir išvyko studijuoti į Vienos universitetą Austrijoje. Kai jam sukaks 18 metų, jei jis grįš į Ukrainą, jam nebus leista grįžti.
Taras neigia, kad jo sprendimą įtakojo Ukrainos šauktinių įstatymai, tačiau prisipažįsta: „Mano šeima labai džiaugėsi šiuo sprendimu, nes mama bijo dėl manęs.“
Taras pasakojo, kad pusė jo klasės berniukų išvyko į Europą, beveik tiek pat ir mergaičių. „Tai tikrai didelis skaičius“, – sakė jis. „Bet mano klasė buvo gera. Vienas iš mano draugų dabar studijuoja Kembridžo universitete. Žmonės išvyksta, nes nori įgyti naujų žinių.“
18-metė Angelina Kalyniuk 2023 m. baigė mokyklą Ukrainos Ivano-Frankivsko srityje ir pradėjo studijas Krokuvos ekonomikos universitete.
Ji sakė, kad tėvai dažnai bando priversti vaikus išvykti iš Ukrainos.
„Girdėjau apie atvejus, kai vaikas nenori išvykti, bet tėvai sako, kad tai geriausias pasirinkimas“, – sakė ji, atkreipdama dėmesį į tai, kad Ukraina kariauja nuo 2014 m.
„Ukrainoje visada kažkas skraido danguje“, – sakė ji. „Tėvai tiesiog nori, kad jų vaikai turėtų geriausią gyvenimą.“
Svitlana Bozhko, mokytoja iš Lvovo, vis dar veda Angelinai pamokas per „Zoom“ ir nerimauja, kas atstatys šalį po karo.
„Ji protinga mergaitė, norėčiau, kad čia būtų daugiau tokių žmonių“, – sakė ji su meile. „Mes prarandame daug mokinių, tai labai liūdina.“ Iš 34 jos 11 klasės mokinių aštuonios mergaitės ir dešimt berniukų planuoja išvykti šiais metais.
Kova su jaunimo emigracija yra vienas iš Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerijos (MoES) prioritetų.
Ukrainos švietimo ir mokslo ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Kudriavetsas laikraščiui „The Telegraph“ sakė, kad pastangos išlaikyti šalies žmogiškąjį kapitalą lems, „ar mes galėsime išgyventi, atkurti ekonomiką ir plėtoti valstybę“.
Nors nėra konkretaus mechanizmo, leidžiančio nustatyti iš Ukrainos išvykstančių jaunuolių skaičių, įvairūs rodikliai rodo, kad Ukrainos vaikų skaičius sparčiai mažėja.
Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu už Ukrainos ribų gyvena apie 2,3 mln. ukrainiečių vaikų pabėgėlių, dauguma jų – Europoje.
Ukrainos gimstamumas mažėja, o Švietimo ir mokslo ministerijos statistika rodo, kad nuo 2021 m. visoje šalyje mokyklą pradedančių vaikų skaičius sumažėjo beveik trečdaliu.
„Ši tendencija tęsis ir iki 2029 m. pirmaklasių skaičius sumažės dar 30 proc.“, – sakė p. Kudriavets.
Mažiausiai 701 vaikas žuvo, o daugiau nei 19 000 buvo deportuoti arba prievarta perkelti.
Tito Boeri, Bocconi universiteto ekonomikos profesorius ir 2022 m. tyrimo apie Ukrainos darbo rinką bendraautorius, sako, kad Ukrainos emigracijos problema yra „labai rimta“.
„Fizinį kapitalą galima atkurti – tai užtrunka, bet vis dėlto įmanoma“, – sakė jis „The Telegraph“. „Žmogiškąjį kapitalą atkurti yra kur kas sudėtingiau ir gali net nepavykti.“
Žvelgdama į šalies ateitį, Ukrainos vyriausybė švietimą paskelbė antruoju prioritetu po gynybos.
2024 m. valstybės biudžete švietimui skirta 171,2 mlrd. UAH (beveik 3,3 mlrd. svarų sterlingų) – daugiau nei penktadaliu daugiau nei praėjusiais metais.
Didžioji dalis šių investicijų skirta mokykliniam švietimui, ypač požeminių mokyklų statybai, kad vaikai, gyvenantys priekinėse zonose, galėtų toliau mokytis.
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija taip pat daug investuoja į aukštąjį mokslą. Praėjusiais metais ji įvedė valstybės stipendijas, skirtas padėti studentams padengti bakalauro studijų išlaidas šalyje.
Daugiau nei 13 000 pirmakursių gavo iki 32 000 UAH (608 svarų sterlingų) stipendijas ir gali kasmet kreiptis dėl paramos.
2021 m. Pasaulio bankas Ukrainai skyrė 200 mln. JAV dolerių (156 mln. svarų sterlingų) penkeriems metams aukštojo mokslo mokymo ir mokslinių tyrimų įrangai modernizuoti. Tai apima universitetų sujungimą ir skaičiaus mažinimą.
P. Kudriavetsas sakė, kad finansavimas yra labai svarbus siekiant didinti šio sektoriaus konkurencingumą.
„Dabartinis Ukrainos aukštojo mokslo įstaigų tinklas buvo sukurtas buvusios Sovietų Sąjungos planinės ekonomikos poreikiams“, – sakė jis. „Jis turi būti pertvarkytas, kad atitiktų naujas ekonomines ir geopolitines realijas.“
Mokinės Lvovo mokykloje / Duomenys rodo, kad nerimą kelia sparčiai didėjantis jaunų moterų, nusprendusių palikti Ukrainą ir studijuoti užsienyje, skaičius – Vitality Hrabar
Vyriausybės pastangos švietimo srityje, atrodo, davė rezultatų – bent jau kurį laiką.
Nuo 2021 iki 2023 m. bendras bakalauro studijas Ukrainoje pradėjusių studentų skaičius iš tiesų padidėjo beveik penktadaliu – nuo 203 452 iki 239 008.
Vienas iš pakilimo priežasčių buvo šalies mobilizacijos įstatymo pakeitimas, pagal kurį dieninių studijų studentai buvo atleisti nuo karinės tarnybos.
Kitas veiksnys buvo finansinės lengvatos karo tarnybos darbuotojų vaikams, įskaitant studijų mokesčių, nemokamo bendrabučio ir vadovėlių apmokėjimą, kurios paskatino daugiau mokyklos baigusiųjų stoti į universitetus.
Tačiau 2024 m. bakalauro studijų studentų skaičius smarkiai sumažėjo – beveik 51 700 studentų.
Tai iš dalies lėmė tai, kad daugiau nei dešimtadalis stojančiųjų neišlaikė stojamųjų egzaminų, o tai sukėlė susirūpinimą dėl mokyklų lygio švietimo kokybės.
Be pastangų skatinti studentus likti Ukrainoje, Švietimo ir mokslo ministerija investuoja į karjeros galimybes, siekdama pritraukti užsienyje studijas baigusius ukrainiečius.
Pavyzdžiui, kuriamas „mokslo parkų“ tinklas, skirtas skatinti inovacijas, pritraukti investicijas ir kurti darbo vietas aukštųjų technologijų pramonėje. Naujausias parkas atidarytas Kijeve praėjusį mėnesį.
P. Kudriavets pridūrė, kad šios pastangos vykdomos tuo metu, kai ministerija taip pat turi atstatyti bombarduotas mokyklas – nuo 2022 m. buvo sugadinta arba sunaikinta 3 676 švietimo įstaigos.
Jis yra įsitikinęs, kad vyriausybė gali sustabdyti emigracijos srautą: „Mes galime padaryti Ukrainą šalimi, kurioje jauni žmonės mato savo ateitį.“
Nematydama kovų pabaigos, Kira nėra tikra, ar grįš – Lenkija yra vartai į likusią Europą.
Tačiau karas Ukrainoje padarė neapibrėžtumą jos nauja norma.
„Gyvenimas toks sunkus“, – atsidūsta ji. „Nežinau, kas bus rytoj.“
Šaltinis: The Telegraf
