Į redakciją kreipėsi ukrainiečių vaikų mama, kurios atžala mokosi Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje. Anot jos, klasės, kurioje mokosi keli nuo karo pabėgę ukrainiečiai, rusų kalbos mokytoja aiškino, kad Ukraina – tik Rusijos pakraštys, savarankiškos valstybės esą niekada nebuvo, pasakojo, kaip Naujieji metai švenčiami Rusijoje, apgailestavo, kad šie vaikai neapsilankys Raudonojoje aikštėje Maskvoje. Pati pedagogė tai neigia, o mokyklos vadovė sakė, kad problema jau išspręsta.
Prieglobstį nuo karo Ukrainoje Tatjanos (tikrasis vardas LRT.lt žinomas) šeima surado Lietuvoje, Visagine, tačiau tuomet, kai dar tik kūrėsi čia, nesitikėjo, kad Rusijos agresiją išgyvenančią gimtinę taip nuoširdžiai remiančioje šalyje teks patirti įtampą.
„Mes nepatyrėme viso siaubo tėvynėje, išvykome karo pradžioje, bet ką reiškia drebėti slėptuvėse nuo bombų, gerai žinome. O dabar ten, kur gyvenome, yra pragaras“, – kalbėjo Visagine jau įsitvirtinusi moteris.
Mamą pribloškė pamokų turinys
Savo vaiką Tatjana nuvedė į Visagino mokyklą, kurioje mokiniai ugdomi rusų kalba. Moteris buvo tikra, kad šią kalbą mokančiai atžalai taip bus paprasčiau. Nerimauti mama pradėjo, kai vaikas grįžęs iš mokyklos papasakojo, kad rusų kalbos mokytoja per pamoką pasakė, kad baltarusių ir ukrainiečių kalbų nėra, kad tai rusų kalbos dialektai.
„Ji davė ir užduotį vaikams, kurioje buvo kažkokio kūrinio ištrauka, kurios pabaigoje teigiama, kad rusų kalba – vienintelė, kuria galima visavertiškai bendrauti. Žinote, tai buvo mums vos atvykus į Lietuvą. Buvome labai jautrūs. Dabar mes jau tvirtesni, bent jau nebeverkiame nuolat. Man vaikas parodė tą užduotį ir pasakė to sakinio nerašysiantis“, – dalijosi moteris.
Mama dėl to įvykio nutarė pasikalbėti su mokyklos atstovais.
„Man pasakė, kad tai vadovėlio užduotis, o vadovėlį patvirtino Lietuvos švietimo ministerija. Man sako, kad mokytoja juk ne pati tai sugalvojo. Gal vadovėlis ir oficialus, bet juk tokiu atveju galima mokiniams pasiūlyti kitą užduotį, kitą sakinį?“ – svarstė mama.
Ukrainietę pribloškė ir tai, kad per pamokas pasakojama apie Rusijos didingumą.
„Vaikams rodė Raudonosios aikštės Maskvoje nuotrauką ir apgailestavo, kad jie nesimoko Rusijos istorijos, kad jie negalės tos aikštės pamatyti savo akimis“, – kalbėjo Tatjana.
Mama ne teigė, bet sakė, kad vaikams susidarė įspūdis, kad tekstus apie Maskvą mokytoja kviečia skaityti būtent atvykusiuosius iš Ukrainos, nuo karo pabėgusius mokinius.
„Prieš Naujuosius metus vienos pamokos tema buvo apie tai, kaip ši šventė švenčiama Rusijoje. Aš negaliu suprasti: vaikai mokosi Lietuvoje, kodėl jie turi mokytis, kaip Naujieji švenčiami Rusijoje? Aš tikrai to nesuprantu.
Šios mokytojos pamokose nuolat skamba Rusijos didingumo motyvai. Suprantu, kad aš esu svečiuose, aš ne savo šalyje, mano šalyje to nebūtų. Bet juk oficiali Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu skiriasi nuo šios mokytojos pozicijos“, – kalbėjo mama.
Vaikams rodė Raudonosios aikštės Maskvoje nuotrauką ir apgailestavo, kad jie nesimoko Rusijos istorijos, kad jie negalės tos aikštės pamatyti savo akimis.
Tatjana
Frazė per pamoką: „Savarankiškos Ukrainos valstybės niekada nebuvo“
LRT.lt redakcija turi dalies vienos pamokos, per kurią buvo analizuojama Ukrainoje gimusio rašytojo Nikolajaus Nekrasovo kūryba, įrašą.
„O kodėl Ukraina vadinasi Ukraina? Savarankiškos Ukrainos valstybės niekada nebuvo. Tai Rusijos „okraina“ (pakraštys, apylinkės, – red. past.). Nuo to ir Ukraina. Aš, žinoma, pasakoju ne tą istoriją, kurią jūs nagrinėjote savo tėvynėje. Bet ji tokia“, – kalbėjo mokytoja.
Klasėje kilus šurmuliui, pasigirdus vaikų prieštaravimams, mokytoja pasakė istorijos su vaikais neaptarinėsianti, nes tai ne jos kompetencija.
„Antra, ne mano reikalas jus mokyti istorijos. Jūs jau išmokote kažkokios istorijos. Tai jūsų įsitikinimai. (…) Bet aš kalbu apie faktus, kurių negalima neigti“, – sakė mokytoja.
Vaikai ir toliau emocingai neigė mokytojos žodžius.
Tatjana kreipėsi į mokyklos administraciją, jos nuogąstavimai buvo išklausyti, vadovybė pasikalbėjo su minima mokytoja.
„Bet aš suprantu, kad nepakeisiu sistemos. Esu labai dėkinga Lietuvai, kad mes čia radome namus, kad galiu čia dirbti. Kol gerai nemoku lietuvių kalbos, negaliu dirbti kitame mieste. Mano darbas toks, kad man reikia daug kalbėti, klausyti“, – pasakojo moteris.
Ji baiminasi, kad paviešinusi šią istoriją sulauks atgarsių ir nukentės jos vaikas.
Direktorė: išsiaiškinome, problema išspręsta
„Gerosios vilties“ progimnazijos direktorė Jolanta Bartkūnienė LRT.lt sakė, kad ši situacija jai žinoma, ji kalbėjosi ir su mama, ir su pačia mokytoja. Pedagogė paneigusi mamos kaltinimus. Direktorė pabrėžė, kad mokytoja yra Ignalinos krašto žmogus.
„Mama kreipėsi į pavaduotoją, į pokalbį įsitraukiau ir aš, kalbėjomės su mokytoja. Išsiaiškinome situaciją, daugiau konfliktų nekilo. Tai nebuvo tyčinis kenkimas vaikams. Su mokytoja gražiai išsiaiškinome“, – kalbėjo J. Bartkūnienė.
Direktorė sakė, kad tuomet mamai kilo nerimas, kai nagrinėjant literatūros kūrinį kaip kontekstas buvo paminėti to meto istoriniai dalykai.
„Ir įvyko nesusipratimas dėl konkretaus kūrinio konteksto“, – sakė direktorė.
Ji patikino, kad problema buvo išspręsta, mokytoja dirba toliau, ji turi ilgametę patirtį.
„Mokytoja neturėjo piktų užmačių ar politinių atspalvių“, – sakė J. Bartkūnienė.
Į šią mokyklą ukrainiečių vaikų atvyko nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje, tuomet pedagogai susitelkė, kad pagelbėtų šiems vaikams, geranoriškai ukrainiečius pasitiko ir visaginiečiai vaikai. Direktorė sakė, kad jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje dirba ir ukrainiečių mokytojų bei mokytojo padėjėjų.
„Kolektyve gražiai sutariame“, – patikino J. Bartkūnienė.
Šios istorijos epicentre atsidūrusi Svetlana Pankova mokytoja dirba per 40 metų, ji dėsto gimtąją rusų kalbą. Pedagogė LRT.lt tikino, kad problemų mokant ukrainiečius vaikus nekyla.
„Aš suprantu visą kontekstą ir jautriai žiūriu į visus klausimus. Jokių šlovinančių kontekstų nepateikiu. Jei prieš Kalėdas kalbėjau, kaip jas švenčia stačiatikiai, tai todėl, kad kalbame gimtąja rusų kalba. O kaip švenčia mūsų krašte, šalyje, mokiniai kalba per lietuvių kalbos pamokas“, – aiškino pedagogė.
Ji patikino istorinių klausimų su vaikais neaptarianti.
„Yra tokių kūrinių, kurių negalima suprasti be istorinio konteksto. Nes eilėraštis ar poema sukurti esant tam tikram kontekstui, tam tikru laiku, tam tikroje vietoje. Aišku, kad aš turiu vaikams paaiškinti, jei jie kažko nesupranta.
Niekaip negaliu suprasti, kad tai galėjo pasirodyti blogai. Su ukrainiečiais dirbu jau antrus metus, kai pas mus pradėjo važiuoti ukrainiečiai“, – kalbėjo pedagogė.
Ji sakė, kad kalbant apie N. Nekrasovo biografiją ir vienai mergaitei pasakius, kad jis gimė Ukrainoje, kilo diskusija.
„Jis gimė toje šalyje, kokia buvo 19 amžiaus pradžioje. Ir aš pasakiau: tada buvo ne ta valstybė, kuri yra dabar, o ta, kuri buvo tada“, – apie savo paaiškinimą, kad tuomet tai buvo Rusija, sakė S. Pankova.
Pasak jos, klampi padėtis pamokos metu buvo išspręsta, kai į mokyklą atėjo vaiko mama.
„Mama pasakė, ką ji galvoja, aš pasakiau, ką aš galvoju. Buvo direktorė. Sėdėjome gražiai ratu ir viskas buvo išspręsta“, – kalbėjo pedagogė.
Pasak pedagogės, tai buvo nesusipratimas.
„Kiekvieną žodį, kiekvieną pasakymą galima savaip interpretuoti. Aš sakau, kas ten buvo. Ten nieko nebuvo. Tiesiog buvo istorinis faktas, istorinis kontekstas. Daugiau nieko“, – sakė S. Pankova.
Ministerija: mokytoja turi laikytis etikos normų
LRT.lt kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją prašydama komentaro dėl šios situacijos.
„Jūsų aprašytą situaciją ministerija vertina neigiamai – mokytoja elgiasi netinkamai, iškraipydama istorinius faktus ar brukdama vaikams savo subjektyvią nuomonę. Švietimo įstatymas įpareigoja mokytoją ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines ir patriotines nuostatas, laikytis pedagogų etikos normų ir mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų“, – paaiškino ŠMSM atstovas Dainoras Lukas.
Jis sakė, kad pernai ministerija pateikė mokykloms rekomendacijas „Dėl teisinių priemonių mokytojams, kurie pritaria Rusijos agresijai prieš Ukrainą, skleidžia dezinformaciją ir melą“.
„Ministerija ragina mokyklas ir toliau vadovautis šiomis rekomendacijomis, jei yra poreikis, dar kartą jas priminti visiems savo darbuotojams. Jei tėvams kyla abejonių dėl administracijos paaiškinimų, situacijos vertinimo, reikia kreiptis į mokyklos steigėją – miesto savivaldybę“, – sakė D. Lukas.
LRT.lt primena, kad pernai Klaipėdoje skleisdama proputiniškas „tiesas“ pasižymėjo pedagogė ir vienos iš mieste veikiančių rusų bendruomenių vadovė Svetlana Vasičkina. Moters socialinio tinklo paskyroje dalijamasi įrašu, kuriame koneveikiami nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pabėgę šios šalies gyventojai.
Panašiu metu ŠMSM sulaukė trijų laiškų apie mokytojus, kurie atvirai palaiko ar pateisina Rusijos agresiją prieš Ukrainą, skleidžia dezinformaciją. Dvi laiškuose aprašytos mokytojos išėjo iš darbo ugdymo įstaigose savo noru. Dėl trečiojo atvejo vyko tyrimas.
Kaip tuomet sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas D. Lukas, visi trys atvejai susiję su Vilniaus miesto mokyklomis.
„Išeidamos iš darbo mokytojos išvengė kur kas didesnių problemų, gal net laisvės atėmimo“, – sakė D. Lukas.
