Nepasiturintys gyventojai gali prašyti socialinės pašalpos savo savivaldybėje. Didžiausia pašalpa šiemet viršijo 1,7 tūkst. eurų per mėnesį.
Už pašalpas gyventojai turi atidirbti visuomenei naudingus darbus. Tačiau savivaldybės atstovai tikina, kad dalį žmonių nuo darbų atleidžia.
Pašalpos dydis siekia ir 1,7 tūkst. eurų
„Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo asmenų skaičiaus šeimoje, vidutinių bendrai gyvenantiems asmenims tenkančių pajamų per mėnesį, taip pat socialinės pašalpos teikimo trukmės.
Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį Vilniaus miesto savivaldybėje šiais metais siekia 167 eurus asmeniui per mėnesį, o didžiausia išmokėta socialinė pašalpa – 1723,04 euro, kuri buvo skirta 12 asmenų šeimai“, – skaičiavo Vilniaus savivaldybė.
Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė irgi tikino, kad socialinės pašalpos dydis priklauso nuo asmenų skaičiaus šeimoje.
„Vienam gyvenančiam asmeniui didžiausia socialinė pašalpa gali būti 246, 40 eurų“, – skaičiavo pašnekovė.
Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat skaičiavo, kad socialinė pašalpa vienam gyvenančiam asmeniui, neturinčiam pajamų, yra 1,4 valstybės remiamų pajamų (246,40 euro) dydžio, ir mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Vėliau išmokos dydis yra mažinamas.
Už pašalpas atidirba
Anot Klaipėdos miesto savivaldybės, šiais metais visuomenei naudingai veiklai atlikti buvo pasitelkti 349 asmenys.
Tuo metu E. Kačiulienė skaičiavo, kad Kaune naudingą veiklą visuomenei vykdo 25 asmenys.
„Darbų trukmę ir atlikimo laiką nustato seniūnija. Visuomenei naudinga veikla yra aplinkos tvarkymas: parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų priežiūra.
Taip pat pagalba socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, organizuojant kultūros, sporto renginius bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui“, – komentavo savivaldybės atstovė.
Pasak Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus atstovės Ingridos Kukanauzienės, visuomenei naudingą veiklą šiuo metu atlieka 159 žmonės.
„Asmenys visuomenei naudingai veiklai atlikti pasitelkiami Maisto banke, socialinės globos įstaigose, ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose, seniūnijose bei tvarkant miesto parkus“, – komentavo Šiaulių savivaldybės atstovė.
Vardija, kada nuo darbų gyventojus atleidžia
Nors socialines pašalpas gaunantys gyventojai turėtų už jas atidirbti, tai daro ne visi.
Vilniaus miesto savivaldybė komentavo, kad visuomenei naudingai veiklai atlikti pasitelkiami asmenys, gaunantys piniginę socialinę paramą ir atitinkantys teisės aktuose nurodytas sąlygas – nedirba arba dirba ne pilnu darbo krūviu, nesimoko, taip pat neturi priežasčių, dėl kurių negalėtų būti pasitelkti veiklai (pavyzdžiui, dėl ligos).
Savivaldybė tikino, kad jeigu žmogus turi atlikti visuomenei naudingus darbus, bet jų neatlieka, jam pašalpos nemoka.
„Gyventojai atlieka aplinkos tvarkymo darbus, kurie, priklausomai nuo sezoniškumo, kinta – pavyzdžiui, želdinių sodinimas, lapų grėbimas, smėlio barstymas žiemą.
Šiemet visuomenei naudingai veiklai jau buvo kviečiami 104 asmenys. Iš jų 51 veiklą atliko, 14 ją dar vykdo, 14 neatliko dėl pateisinamų priežasčių, o 25 – veiklos neatliko ir dėl to jiems parama nebuvo skirta“, – komentavo Vilniaus miesto savivaldybė.
Tūkstančiai pašalpos gavėjų
Vilniaus miesto savivaldybė skaičiavo, kad šiuo metu socialines pašalpas sostinėje gauna 13,3 tūkst. asmenų.
Tuo metu Kauno miesto savivaldybės atstovė skaičiavo, kad šiuo metu socialinę pašalpą gauna 4186 gyventojai.
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės gerovės departamentas skaičiavo, kad šiuo metu socialinė pašalpa skirta 1307 asmenims.
I. Kukanauzienė komentavo, kad lapkričio mėnesį socialinę pašalpą gavo 1299 asmenys.