Valdantieji rengiasi vienam iš didžiausių mokesčių sistemos pertvarkymų – gyventojų pajamas planuojama apmokestinti ne tik pagal jų dydį, bet ir nepriklausomai nuo jų kilmės. Numatoma, kad visos per metus gautos pajamos, įskaitant darbo užmokestį, individualią veiklą, turto ar akcijų pardavimą, bus sumuojamos ir apmokestinamos progresiniais tarifais – nuo 15 iki 32 proc.
Toks pasiūlymas kelia aistras Seime, verslo bendruomenėje ir visuomenėje. Vieni tai vadina būtinu žingsniu mažinant socialinę atskirtį, kiti – grėsme smulkiam verslui, investuotojams ir net dirbantiems pagal darbo sutartis.
„Pajamos, nepriklausomai nuo pobūdžio, turi būti apmokestinamos vienodai. Individuali veikla šiuo metu apmokestinta švelniau nei darbo santykiai – tai reikia keisti“, – sako finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.
Prieš siūlomus pokyčius griežtai pasisako verslo organizacijos, kurios teigia, kad progresiniai mokesčiai ne tik padidins biurokratinę naštą, bet ir išgąsdins tiek smulkius investuotojus, tiek verslininkus. Ypač daug nerimo kelia planas progresiškai apmokestinti investicines sąskaitas, nekilnojamojo turto ar vertybinių popierių pardavimus, netgi paveldėjimus.
„Lietuva rizikuoja prarasti investicijas – dividendai iškeliauja į užsienį, o reinvesticijų čia nebematyti“, – perspėja Laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva.
Vis dėlto valdantieji svarsto galimybę kai kurias pajamas iš progresinio apmokestinimo išskirti. Tarp galimų išimčių – dividendai, gyvybės draudimo išmokos, pensijos, motinystės ir ligos išmokos, pašalpos, parduotas nekilnojamasis turtas, jei jis buvo turėtas ilgiau nei 10 metų, bei akcijos, laikytos ilgiau nei 5 metus.
„Dideles pajamas gaunančių žmonių turtas auga kur kas sparčiau nei neturtingiausiųjų. Lietuva – ES šalis su viena didžiausių socialinių atskirčių“, – sako socialdemokratas Algirdas Sysas, palaikantis mokesčių sugriežtinimą.
Valdančiųjų gretose netrūksta nuomonių skirtumų. Nors kai kurie socialdemokratai siūlo griežtesnį progresinį tarifą – net iki 36 proc., verslui artimesni politikai ragina neįtraukti pagal darbo sutartį dirbančiųjų pajamų į naują sistemą.
„Turime skatinti žmones dirbti, kurti, o ne baudžiame juos už iniciatyvą“, – mano „Nemuno aušros“ atstovas Dainoras Bradauskas.
Prezidento pozicija: apsaugoti vaikus auginančias šeimas
Prezidentūra taip pat turi savo viziją – pasiūlė įvesti papildomą 90 eurų neapmokestinamą dydį per mėnesį tėvams, auginantiems vaikus. Šis siūlymas kol kas vertinamas skeptiškai – tiek opozicijos, tiek valdančiųjų gretose.
„Svarbiausia – nepakenkti ekonomikai, skatinti vartojimą ir neapsunkinti mažas pajamas gaunančių gyventojų“, – teigia prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
📉 Kas laukia toliau?
Nors siūlymai dar svarstomi, aišku viena – gyventojų pajamų mokesčių sistema laukia reikšmingi pokyčiai, kurie palies tiek dirbančiuosius, tiek investuotojus, tiek paveldėtojus. Kol vieni ragina skubiai mažinti nelygybę, kiti perspėja dėl ekonominių pasekmių, investicijų nutekėjimo ir paskatų mažėti darbo iniciatyvai.
