Nuo Naujųjų daugiau nei milijonui gyventojų brangs elektra. Šį kartą valstybė didina reguliuojamą elektros kainos dalį. Kilovatvalandė gyventojams pabrangs 2-3 centais.
Kainos augimą, anot valstybinio reguliuotojo, lėmė pabrangusios elektros perdavimo operatoriaus – „Litgrid“ paslaugos.
Tačiau gyventojai nesupranta, kodėl ir vėl turės mokėti daugiau, kai ir taip už elektrą yra permokėję 160 milijonų.
„Kainos pokytis ateina nuo sausio mėnesio, reiškia, kad klientai gaus sąskaitas su pasikeitusia kainodara vasario pradžioje“, – kalbėjo „Enefit Lietuva“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna.
„Tiekėjas nekeičia savo kainos kliento fiksavimo laikotarpyje ar apskritai, tiekimo dalis nesikeičia. Keičiasi tik reguliuojamos kainos dalis“, – teigė „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
„Deja, bet šita dalis nuo mūsų niekaip nepriklauso, nei nuo mūsų, nei nuo pačių klientų“, – šnekėjo „Elektrum Lietuva“ atstovė Milda Basijokienė.
Elektros kaina susideda iš dviejų dalių. Nereguliuojamos, kuri priklauso nuo elektros tiekėjų, ir reguliuojamos, kurią nustato valstybė.
„Bendrai kalbant, apie pusė galutinio tarifo sudaro reguliuojama dalis, o kita pusė yra tiekėjų“, – sakė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
Tad šįkart elektros tarifą didina valstybė.
„Kainų augimas susijęs su perdavimo veikla ir su perdavimo veikla susijusiomis paslaugomis, skirstymo tarifas praktiškai vartotojams nesikeičia, jis išlieka panašiame lygyje“, – aiškino R. Pocius.
Tad prie kiekvienos kilovatvalandės nuo Naujųjų prisidės vidutiniškai po 2-3 centus.
„Jeigu vartotojas suvartoja apie 160 kilovatvalandžių per mėnesį, tai tas 2-3 centų tarifo augimas, jis turi įtakos iki 5 eurų mėnesinės sąskaitos padidėjimą“, – teigė V. Koryzna.
Tai reiškia, kad per metus toks vartotojas už elektrą sumokės 60 eurų daugiau.
Kur kas solidesnės sąskaitos pasieks verslą.
„Ir siuvimo mašinos, ir lyginimas, ir sukirpimas..“, – pasakojo siuvyklos „Nedlas“ meistrė-technologė Dalia Lazickienė.
Anot reguliuotojo, anksčiau elektros kainas sušvelninti padėjo papildomi 140 milijonų, kurias „Litgridas“ gavo iš perkrovų. Jos susidaro dėl skirtingų elektros kainų skirtingose zonose.
Esą kitąmet tokios pajamos bus naudojamos jau pagal paskirtį.
„Jos pirmiausia turėtų būti naudojamos investicijoms ir infrastruktūrai, nes išties „Litgridas“ turi pakankamai daug investicinių projektų“, – kalbėjo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas.
Tačiau gyventojai nesupranta, kodėl permokėję 160 milijonų skirstytojui ESO, už elektrą vis tiek mokės brangiau.
„Mes visi apgaudinėjami, ne tik aš, bet ir jūs taip pat“, – sakė asmuo.
Anksčiau 160 milijonų permoką žadėję grąžinti per 15 metų, reguliuotojas kartu su ESO esą dabar jau dėlioja grafiką, kaip tai padaryti greičiau.
„Paskelbsime viešai, tikėtina, kitą savaitę, pirmos greičiausiai savaitės pusėje, kartu su metodikos projektu, būtent planuojamą grąžinimo grafiką vartotojams būtent dėl 160 milijonų eurų“, – teigė R. Pocius.
Dėl reguliuojamos tarifo dalies augimo, elektros kainos augs tiek fiksuotus, tiek biržos planus pasirinkusiems.
„Prasidėjo anksčiau žiema, nukrito temperatūra, augo vartojimas, pabrango dujos, tai jau ir dabar, ypač pastarosiomis dienomis matome „Nord Pool“ biržos kainos augimą apie 120-130 Eur už magavatvalandę“, – aiškino „Enefit Lietuva“ generalinis direktorius.
Tiesa, geros žinios tiems, kurie vis dar naudojasi visuomeniniu tiekimu.
Kad ir vienu centu, tačiau jiems tiekimo kaina mažės. Šiuo metu ji siekia 22 centus už kilovatvalandę.
„Įvertinome dalį 13 milijonų eurų susidariusio vartotojų permokėjimo už elektros energiją, būtent visuomeninio elektros energijos tiekimo, už 2023 metų pirmą pusmetį ir grąžinam jį vartotojams“, – šnekėjo R. Pocius.
Visuomeniniu tiekimu vis dar naudojasi apie pusę milijono vartotojų.
