Didieji prekybos tinklai kas mėnesį skaičiuoja vis mažesnį plastikinių maišelių sunaudojimą. Ir tikina, kad bent pusei pirkėjų maišelio nebeprireikia.
Aplinkosaugos specialistas tikina, kad pasiektas pokytis nepakankamas, kad išstumtų Lietuvą iš daugiausiai plastikinių maišelių sunaudojančių šalių penketuko. Ar reikia laukti naujų kovos būdų su plastiku?
20 tūkstančių tonų, arba tiek, kiek sveria 20 tūkstančių automobilių. Tiek plastiko atliekų kasmet atkeliauja perdirbimui, tačiau šis perdirbimo procesas ne visada sklandus.
„Gyventojams dar trūksta informacijos arba įgūdžių, nes rūšiavimo konteineriuose aptinkame nemažai maisto atliekų, statybinių atliekų, drabužių“, – sakė „Ekobazės“ komercijos vadovė Marina Curko-Notkuvienė.
Ir netgi jei atliekos konteineryje – tik plastikas, ne visada perdirbimas pavyksta. Pasirodo, ploni plastikiniai maišeliai, kuriuos vos prieš tris mėnesius apmokestino maisto prekių parduotuvės, perdirbami gali užsidegti ir sugadinti visą procesą.
„Su plastikiniais maišais yra tokia situacija, kad jeigu tai plėvelė, tai tam, kad ji būtų perdirbta, būtų gerai, kad ji būtų kuo storesnė. O jei kalbame apie tuos visai visai plonus maišelius, tai jų perdirbimas yra sudėtingas“, – aiškino M. Curko-Notkuvienė.
Tačiau parduotuvės aiškina, kad su kiekvienu klientų apsipirkimu plastikinių maišelių į perdirbimo centrus patenka vis mažiau.
„Stebime, kad maišelių naudojimas mažėja kiekvieną mėnesį. Jei lygintume rugpjūtį su liepa, tai jų įsigijo 23 procentais mažiau. Rugpjūtį vienkartinį plastikinį maišelį rinkosi kas ketvirtas pirkėjas, rugsėjį – kas penktas pirkėjas“, – tikino „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
Esą klientai kai kuriuos produktus perka be maišelio arba ima tik vieną ir susimoka vieną centą.
„Pirkėjai jau susigyveno su šiuo pokyčiu, puikiai atsimena, žino, kad reikia susimokėti, jei kyla klausimų, pasiklausia darbuotojų, bet kylančių klausimų yra vis mažiau ir jie yra pavieniai“, – džiaugėsi „LIDL“ atstovė Lina Skersytė.
O ypač daug pagyrimų dėl tvaraus gyvenimo tenka Lietuvos regionams.
„Galiu pasakyti, kad regionuose išdalindavome mažiau maišelių, nes regionuose žmonės labiau įpratę eiti su daugkartiniais maišeliais negu miestuose“, – sakė „IKI“ atstovė Ieva Budrienė.
Tačiau aplinkosaugos specialistas tikina, kad pasiektas pokytis nepakankamas, jog išstumtų Lietuvą iš daugiausiai plastikinių maišelių sunaudojančių šalių penketuko.
„Visų pirma, vienas centas didelei daliai gyventojų nieko nereiškia. Visų antra, prekybos centrai nedaro jokios kontrolės. Jie gali paimti ir sakyti, kad čia yra mano ir niekas tikrai netikrins dėl to vieno cento. Tai yra daug skylių. Plius yra tų, kurie įsigudrina imti vienkartinius popierinius maišelius“, – kalbėjo VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.
O būtent pastarieji maišeliai perdirbėjams sukelia daugiausiai iššūkių.
„Jeigu pakuotė arba kažkoks gaminys, kur yra sukombinuotas iš plastiko ir popieriaus, tokio gaminio perdirbimas beveik neįmanomas. Tokiu atveju ši atlieka keliauja tik į deginimą“, – aiškino M. Curko-Notkuvienė.
Kalbant apie plastiko gaminius, aplinkosaugininkai mato tik vieną išeitį – griežtesnį reguliavimą. Ir nors Europos Komisija griežtina mikroplastiko naudojimo sąlygas, aplinkosaugininkai tikina, kad to negana.
„Nemanau, kad mums, kaip šaliai, kuri nori pirmauti daug sričių, kuri nori būti ambicinga, verta būtų atsilikėliais“, – teigė D. Tracevičius.
Europos Komisija nulinės taršos planą ketina įgyvendinti iki 2025 metų ir mikroplastiko naudojimą sumažinti bent ketvirtadaliu. Plastiko daleles ketinama mažinti šiukšlėse bei tekstilėje ir buityje.
