„Aš manau, kad popiežiaus Pranciškaus stipri patirtis muziejuje buvo viena iš priežasčių, kodėl mane vėliau paskyrė kardinolu“, – popiežiaus Pranciškaus apsilankymą Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje prisiminė kardinolas Sigitas Tamkevičius. Tai, kad šaudymo kameroje išgirstos skaudžiausios Lietuvos istorijos detalės popiežių itin sukrėtė, prisimena ir tuo metu muziejui vadovavęs Eugenijus Peikštenis. Jis taip pat papasakojo apie ypatingą, muziejuje tebesaugomą popiežiaus dovaną.
2018 metais į Lietuvą atkeliavęs popiežius Pranciškus lankėsi buvusiame KGB kalėjime įkurtame Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Čia jį lydėjo ir skaudžiomis Lietuvos istorijos detalėmis dalijosi Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, sovietų režimo persekiotas bei kalintas pirmasis „Lietuvos katalikų kronikos“ redaktorius, vėliau tapęs kardinolu, Sigitas Tamkevičius bei muziejui vadovavęs Eugenijus Peikštenis.
LRT.lt kalbintas kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius prisimena, kad rugsėjo 23 dieną popiežius Pranciškus Kauno santakos parke aukojo mišias, vėliau Kauno arkikatedroje susitiko su kunigais, seminaristais, vienuoliais.
„Kalbėdamas popiežius Pranciškus priminė, kad iš vyresnės kartos žmonių reikėtų mokytis, kaip sekti paskui Kristų ir paminėjo net mano pavardę, matyt jau buvo girdėjęs, kad už tikėjimą buvau kalinamas“, – pasakojo S. Tamkevičius.
Sigitas Tamkevičius | E. Kniežausko / LRT.lt nuotr.
Iš Kauno popiežius išvyko į Vilnių, lankėsi Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, kur jį lydėjo arkivyskupas G. Grušas ir čia kalintas S. Tamkevičius.
„Mačiau, kad popiežių labai giliai paveikė tai, ką jis pamatė, ypač kamera, kurioje kalėjo vyskupai kankiniai – Vincentas Borisevičius, Mečislovas Reinys, Teofilius Matulionis, Pranciškus Ramanauskas“, – LRT.lt pasakojo jis.
Kardinolas sutinka, kad šis vizitas buvo ypač svarbus visiems sovietmečiu persekiotiems tikintiesiems.
„Kalbėdamas Kauno katedroje popiežius labai pabrėžė, kad Lietuva turi skaudžią kančios, persekiojimų patirtį ir kad jaunajai kartai reikia mokytis iš tos patirties, nes kiekvienas laikmetis turi savų išbandymų, sunkumų. Popiežius akcentavo, kad vyresnioji karta kunigų, vienuolių ir pasauliečių, perėjo tokį sunkų kančios kelią“, – dalijosi jis.
Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje | SIPA / Scanpix nuotr.
LRT.lt kalbintas S. Tamkevičius neabejoja, kad tai, ką popiežius Pranciškus išvydo buvusiame KGB kalėjime, lėmė vėliau priimtą sprendimą jį skirti kardinolu.
„Aš manau, kad popiežiaus Pranciškaus stipri patirtis muziejuje buvo viena iš priežasčių, kodėl mane vėliau paskyrė kardinolu. Tai turbūt buvo ne tik įvertinimas už nuveiktus darbus, bet, visų pirma, įvertinimas kryžiaus kelio, kurį teko eilę metų eiti“, – svarstė kardinolas.
Popiežius Pranciškus | E. Blažio / LRT nuotr.
Muziejui – ypatinga dovana
Prisiminimais apie popiežiaus vizitą su LRT.lt pasidalijo anuomet Okupacijų ir laisvės kovų muziejui vadovavęs Eugenijus Peikštenis. Pasak jo, žinia, kad Šventasis Tėvas norėtų aplankyti muziejų, pasiekė iki kelionės likus metams, o vizitas buvo labai kruopščiai planuojamas.
Popiežius Pranciškus muziejui įteikė ypatingą dovaną – simbolinę prasmę turinčią aliejinę lempą, kurioje – raudono krištolo indas, padabintas auksiniu popiežiaus Pranciškaus herbu.
Popiežius buvo nepaprastai sukrėstas to, ką sužinojo apie šią vietą.
Eugenijus Peikštenis
Popiežiaus dovanota lempa yra gryno aukso, nes Išėjimo knygoje, po to, kai įsakė pagaminti Sandoros skrynią, Dievas taip pat įsakė pagaminti didelę gryno aukso žvakidę, trijų uolekčių aukščio (1,35 metrų) ir talento svorio (49,11 kg). Nuo pat pirmųjų amžių krikščionys visuomet norėjo išlaikyti nuolatos degančią lempą prie tabernakulio ar pamaldaus paveikslo, nors pirmosios krikščionių bendruomenės pradėjo naudodamos įprastus žibintuvus, papuoštus krikščionių „tipus“ nusakančiais vaizdais, pirmiausia monograminiu kryžiumi.
Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje | AFP / Scanpix nuotr.
Pasibaigus persekiojimo laikams, triumfuojanti Bažnyčia pradėjo su matoma prabanga šviesti savo pastatus, todėl lempos keitėsi tiek medžiaga, iš kurios buvo gaminamos, tiek radosi skirtingų formų, net itin ištobulintų meninių kūrinių. Taigi nuo molio buvo pereita prie lydytų metalų, pamažu vis brangesnių, iki pat Išėjimo knygoje nurodyto aukso. Lempos taip pat ėmė būti kabinamos ant grandinių, taisomos prie lubų arba prie sienų, o papuošimai – vis rafinuotesni.
Kaip LRT.lt pasakojo E. Peikštenis, vadinamojoje vyskupų kameroje eksponuojama lempa uždegama ypatingomis progomis, o muziejaus lankytojai ją gali pamatyti.
Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje | AFP / Scanpix nuotr.
„Atvykusį popiežių pasitikome vidiniame kieme, vėliau jis aplankė kameras. Įsimintina, kad pačioje baisiausioje kameroje, vadinamoje šaudymo, kur buvo vykdomos mirties bausmės, susirinko tik nedidelė grupė žmonių – popiežius, vyskupas Gintaras Grušas ir keli dvasininkai. Paprašyta leisti jiems pabūti vieniems, gana ilgai užtruko. Iš ten išėjęs popiežius buvo sukrėstas.
Po to buvo suplanuotas susitikimas prie Lukiškių aikštės ir vykimas Gedimino prospektu, bet scenarijus pasikeitė, nes, kaip pasakė lydintys asmenys, popiežius buvo nepaprastai sukrėstas to, ką sužinojo apie šią vietą“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas.
E. Peikšteniui popiežius Pranciškus įsiminė kaip labai paprastas, betarpiškai bendraujantis žmogus. Po apsilankymo muziejuje jis paliko įrašą svečių knygoje, kurį perskaityti gali kiekvienas lankytojas.
Popiežius Pranciškus | E. Blažio / LRT nuotr.
Popiežiaus Pranciškaus apsilankymą muziejuje prisiminė ir arkivyskupas G. Grušas.
„Net po jo vizito, kuris, reikia prisiminti, vyko minint mūsų nepriklausomybės šimtmetį, tas apsilankymas KGB muziejuje, kamerose davė jam suprasti tą didelę kančią, kurią išgyveno tiek daug žmonių, mūsų tauta. Daug kartų po to, kai lankiausi Romoje, jis visada prisimindavo savo tą gilų įspūdį, kurį paliko vizitas KGB muziejuje“, – vakar kalbėjo G. Grušas.
Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Sigita Maslauskaitė-Mažylienė LRT TELEVIZIJAI pasakojo, kad Lietuva popiežiaus atmintyje įsirėžė giliai, o apsilankymas muziejuje padėjo giliai suprasti skaudžią tautos istoriją.
„Kiek buvo vėliau susitikimų, trumpesnių ar ilgesnių su popiežiumi Pranciškumi, jis visuomet prisimindavo šį apsilankymą muziejuje. Pirmiausiai jis pabrėždavo, kaip jį sukrėtė kameros, kankinimo instrumentai, bet kita vertus jam atrodė, kad mes, lietuviai, esame atviros atminties tauta ir mūsų patirtis, atvirumas istorijos, atminties kančių, gali būti pavyzdys ir šiandienos baisių karų ir geopolitinių iššūkių akivaizdoje. Tikrai sakydavo tokius komplimentus Lietuvai“, – kalbėjo S. Maslauskaitė.
Popiežius Pranciškus | E. Blažio / LRT nuotr.
Paklaustas, kokią svarbiausią žinutę popiežius Pranciškus atnešė pasauliui, S. Tamkevičius kalbėjo apie meilę kenčiantiems žmonėms.
„Popiežius Pranciškus ne tik Lietuvoje, bet ir visur, kur kalbėjo, visų pirma atkreipė dėmesį į tuos mažutėlius, žmones, kurie pakraščiuose, kurie kenčia. Lankydamasis Lietuvoje ir kalbėdamas per homiliją Santakos parke, o paskui mums, kunigams, labai pabrėžė, kad būtume jautrūs paprastiems, kenčiantiems, gyvenimo pakraščiuose esantiems žmonėms. Manau, čia popiežiaus Pranciškaus, kaip tėvo ir bažnyčios ganytojo, yra pati svarbiausia žinia – meilė kenčiančiam, silpnam, paprastam žmogui“, – sakė S. Tamkevičius.
Popiežiui Pranciškui iškeliavus Anapilin, LRT.lt prisimena jo vizitą Lietuvoje, vykusį 2018 metų rugsėjo 22–23 dienomis. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas tuomet sakė, kad Katalikų Bažnyčios vadovo apsilankymas – Lietuvos šimtmečio kulminacija.
Atvykęs į Lietuvą, popiežius Pranciškus vyko į prezidentūrą, kur susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, valdžios ir visuomenės atstovais, diplomatinio korpuso nariais. Vėliau popiežius lankėsi Aušros vartų koplyčioje, Katedros aikštėje susitiko su jaunimu ir apsilankė Vilniaus arkikatedroje.
Kitą dieną popiežius iš sostinės išvyko į Kauną, kur Santakos parke aukojo Šv. Mišias. Grįžęs į Vilnių, popiežius Pranciškus aplankė Okupacijos ir laisvės kovų muziejų.
