Kas bendro tarp gyventojų, kurie su paskola perka automobilį ar kitą brangesnį daiktą ir nori apsisaugoti nuo šio turto sunaikinimo nelaimės atveju?
Paprastai tokie gyventojai turi nusipirkti ir vienos ar kitos rūšies draudimą.
Kreditoriai reikalauja, kad draudikai atlygintų nuostolius, jei būtų sugadintas turtas, kuriam buvo paskolinta pinigų.
Kad draudimas galiotų, gyventojams reikia mokėti draudimo įmokas. O nauju įstatymu jos būtų apmokestintos.
Pabrangs draudimo paslaugos
Naują mokestį numato šią savaitę kartu su kitų mokesčių pakeitimas Finansų ministerijos registruotas Saugumo įnašo įstatymo projektas.
Juo nustatomas draudimo įmokų apmokestinimo saugumo įnašas. Projekte paaiškinama, kad jo objektas yra draudimo įmokos pagal ne gyvybės draudimo sutartis.
Pagal projektą naujas mokestis būtų taikomas įmokoms už turtą, kai draudimo sutartis sudaroma dėl pastatų ar turto juose, bet kuriai apdraustai transporto priemonei, ne ilgesnėms nei 4 mėn. sutartims dėl kelionės ar atostogų draudimo.
Saugumo įnašo bazei, nustatytai pagal ne gyvybės draudimo sutartis, siūlomas 10 proc. saugumo įnašo tarifas.
0 proc. tarifas būtų taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims (privalomam vairuotojų draudimui).
Paprastai kalbant, sudarius bet kokią negyvybės draudimo sutartį (pvz., Kasko dėl automobilio, būsto dėl buto ar namo, telefono, kelionės ir t.t.), teks mokėti 10 proc. jos įmokų dydžio mokestį.
Mokesčių inspekcijai jį perves draudimo bendrovės. Tačiau jis bus įtrauktas į įmokas, kurias mokės gyventojai ar įmonės.
Taigi, priėmus naujo mokesčio įstatymą draudimo įmokos, tikėtina, pabrangs dešimtadaliu. Pavyzdžiui, jei turto draudimas dabar kainuoja 200 eurų, tai kainuos 220 eurų, jei kasko draudimas dabar kainuoja 500 eurų, tai kainuos 550 eurų.
„Pažymėtina, kad draudimo įmokų mokestis taikomas didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose mokesčio dydis svyruoja nuo 24 iki 1 procento.
Tarifo dydis nustatytas atsižvelgiant į kitų valstybių taikomą draudimo įmokų apmokestinimo praktiką ir tai, kad 10 procentų daugmaž atitiktų kitų valstybių taikomą vidutinį dydį“, – nurodo Finansų ministerija.
Ji pripažįsta, kad įvedus saugumo įnašą, taikomą ne gyvybės draudimo įmokoms, šių paslaugų kainos padidės. O tai esą gali lėtinti draudimo skvarbos augimą Lietuvoje.
„Tačiau taip pat turės ir teigiamą poveikį, nes iš saugumo įnašo surinktos lėšos bus naudojamos gynybos tikslams, o tai prisidės prie šalies saugumo, kartu didins investuotojų pasitikėjimą“, – aiškina ministerija.
Palies tūkstančius gyventojų
Lietuvos draudikų asociacija atkreipia dėmesį, kad siūlomas naujas mokestis yra vartojimo mokestis.
„Visuotinai sutariama, kad visų vartojimo mokesčių pagrindinė finansinė našta nugula ant vartotojo pečių, o ekonominė logika teigia, jog vartojimo mokesčiai daro įtaką kainai“, – pastebi asociacija.
Pasak jos, naujas draudimo sutarčių apmokestinimas neabejotinai palies skirtingas vartotojų grupes, tarp jų ir itin jautrią visuomenės dalį (pvz., senjorus ir jaunus asmenis, kurie dar tik žengia į darbo rinką).
„Naujo mokesčio įvedimas privalomai paliestų ir tuos vartotojus – fizinius asmenis, kurie, pavyzdžiui, yra įsigiję būstą su paskola arba transporto priemonę lizingu, ir privalo įsigytą turtą apdrausti, todėl draudimo paslaugos atsisakyti negalės“, – nurodo asociacija.
Draudimo bendrovių duomenimis, tokių vartotojų yra apie 200 tūkst.
Naujo mokesčio neigiamą įtaką neabejotinai pajus turintys pareigą draustis privalomaisiais draudimais.
Siūlomas draudimo sutarčių apmokestinimas esą palies visus statybų proceso dalyvius: projektuotojus, projekto ekspertizės rangovus, techninius prižiūrėtojas, rangovus, statinio ekspertizės rangovus. Taip pat bankroto administratorius, turto ir verslo vertintojus, draudimo tarpininkus, advokatus, notarus, antstolius.
Galiausiai, pasak draudikų, naujas mokestis neabejotinai turės neigiamos įtakos papildomo savanoriško sveikatos draudimo produkto apimtims.
Esą tikėtina, kad trauksis, o taip pat neigiamai paveiks ne tik jo vartotojus – darbdavius ar jų darbuotojus, bet ir sveikatos priežiūros įstaigas, kurios yra šios draudimo rūšies išmokų gavėjai.
