Skaitytoja nusistebėjo penktadienio vakarą danguje pamačiusi vaivorykštės spalvomis apsuptą mėnulį.
Pastaruoju metu dangaus skliautas stebina netikėtais ir itin retais reiškiniais. Savaitės pradžioje Lietuvoje buvo galima matyti dangų nutvieskusią Šiaurės pašvaistę, o kovo 1 ir 2-ą dienomis fiksuotas arčiausias Jupiterio ir Veneros planetų suartėjimas.
„Kauno padangėje šiandien 19 val. 31 min. išvydau vaivorykštės spalvom apsupta mėnulį“, – pranešė reginį danguje pastebėjusi naujienų portalo skaitytoja.
Galbūt kaunietė danguje išvydo dar vieną įspūdingą optinį reiškinį – Mėnulio halą, kuris prognozuoja pokyčius atmosferoje per artimiausias 12-24 val.
Tokie ratilai – Mėnulio arba Saulės halas – gan dažnai matomas reiškinys, tereikia tik dažniau pasidairyti danguje. Lietuvoje halas aplink Saulę susidaro 40–60 kartų per metus, o aplink Mėnulį apie 15–20 kartų.
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis rašo, kad halas – tai optinis atmosferos reiškinys: balsvi vaivorykštiniai šviesos ratilai, lankai, juostos, dėmės, stulpai aplink Saulės ar Mėnulio diską, virš disko ar po juo.
