XIII a. miestas po žeme: 286 kilometrai koridorių, koplyčios, netgi ežeras ir klasikinės muzikos koncertai, pakilimas karšto oro balionu, net šuoliai su virve ar SPA paslaugos. Ši išskirtinė vieta – vos už 700 km nuo Lietuvos, tikrai verta savaitgalio kelionės.
Daugiau nei 300 metrų gylį siekiančios kasyklos išsidėsčiusios net per devynis aukštus. Jos – vienos seniausių iki šiol veikiančių druskų kasyklų pasaulyje, nors pačią druską kasti čia baigta 2007 m.
Viduramžiais Veličkoje, netoli Krokuvos, buvo atidaryta kasykla, kurios pagrindinė paskirtis – kasti valgomąją druską. Darbas kasykloje tais laikais buvo sunkus, druskakasiai ilgai dirbdavo atskirti nuo šeimų, pavojingomis sąlygomis, nebūdavo išvengiama ir nelaimingų atsitikimų, kurie baigdavosi žūtimi. Čia buvo įrengtos ir koplyčios – vietos, kuriose būtų galima pasimelsti ir net laikyti mišias.
Karta po kartos druskiakasių kuriamos skulptūros iš akmens druskos vis tobulėjo. Kadaise jie iš druskos statydavo sniego senius, o ilgainiui atsirado netgi iš druskos akmens išskaptuota Leonardo Da Vinci „Paskutinė vakarienė“, detalios tikro dydžio žymiausių Lenkijos asmenybių figūros. Netgi Snieguolė ir septyni nykštukai.
Dabar šios išskirtinės koplyčios užburia lankytojus – čia ypatinga akustika, jos dekoruotos meniškomis detalėmis, statulomis, netgi iš akmens druskos pagamintais sietynais.
Kasyklos turi ir savo pučiamųjų orkestrą, kuris susibūrė dar 1830 m. ir laikomas seniausiu tokio tipo orkestru Europoje. Jis iki šiol požeminėje koplyčioje groja per religines šventes, taip pat druskakasių laidotuves.
Iš viso kasyklose yra keturios koplyčios, iš kurių žymiausia yra Kingos (arba Kunigundos). Ji skirta Vengrijos princesei Kingai, kuri, kaip pasakoja legenda, turėjo ištekėti už Krokuvos princo Boleslawo V. Savo tėvo, Vengrijos karaliaus, kaip kraičio ji paprašė druskos gabalo.
Tėvas išpildė dukros norą ir nuvedė ją į Maramaros druskos kasyklą. Kinga ten nusiėmė savo sužadėtuvių žiedą ir įmetė jį į šachtą. Princesei atvykus į Krokuvą, jos paprašyti darbininkai kasė tol, kol rado druskos gabalą, o jame – stebuklingai Krokuvoje atsiradusį Kingos žiedą. Dėl šios istorijos ji tapo druskakasių globėja.
Kasmet Veličkos druskų kasyklas aplanko daugiau nei milijonas žmonių. Čia įkvėpimo sėmėsi net Fryderykas Chopinas ir Johannas Wolfgangas von Goethe.
Sergantieji čia taip pat gali rasti nusiraminimą – ypatingo mikroklimato erdvėje įrengtas unikalus sveikatingumo centras, kuris padeda žmonėms, kenčiantiems dėl alergijų ir įvairių kvėpavimo ligų, pavyzdžiui, astmos.
Šaltinis: 15min.lt
