„Aš buvau labai išsigandusi. Pirmą kartą gyvenime atrodė, kad žmonės gali padaryti bet ką“, – sakė iki šiol įvykio Tuniso oro uoste negalinti pamiršti kaunietė Inga. Anot moters, jai ir jos vyrui malonių atostogų įspūdžiai iškart išgaravo kartu su kitais lietuviais išvykstant iš šios Šiaurės Afrikos šalies, mat Inga kartu su savimi turėjo 4500 eurų sumą, kuri pribloškė oro uosto pareigūnus. Dalis šios sumos iš lietuvių poros buvo konfiskuota. Tik per apklausą oro uoste pora sužinojo, kad jie savo turėtus pinigus turėjo deklaruoti.
Pasak kaunietės, kelionę į Tunisą vykdė kelionių organizatorius „Novaturas“. Su 15min susisiekusi Inga sakė, kad apie privalomą deklaruoti pinigų kiekį kelionių organizatorius jų neinformavo, nors pora apie kelionę į šią šalį ir įvairius reikalavimus daug domėjosi dar prieš išvykstant iš Lietuvos.
15min komentaro dėl šios situacijos kreipėsi ir į „Novaturą“. Kelionių organizatoriaus atstovė Miglė Bielinytė paaiškino, kad „pasidomėti muitinės reikalavimais prieš atvykstant į kitą šalį arba sekti muitinės nurodymus, kurie pateikiami atvykimo į šalį metu, būtina patiems keliautojams“.
Pareigūnai vadino nusikaltėle
Į Tunisą kauniečiai Inga ir Robertas keliavo gegužės 26 d. – birželio 2 d. Anot moters, kartu su vyru ji į šią šalį grynaisiais vežėsi kiek daugiau nei 4500 eurų.
„Grynuosius pinigus vežėmės todėl, kad arabų kraštuose atsiskaitymo kortelėmis sistema kartais nesuveikia arba norisi apsipirkti turguje. Per mus abu yra trys vaikai, galvojome ką nors jiems parvežti. Antras dalykas – Tunise norėjome nuomotis mašiną, o ten nėra kasko draudimo. Jeigu padarai avariją, tu pats už ją apmoki, – pasakojo Inga.
– Dar kitas dalykas – lapkritį buvau Egipte ir paskutinę dieną pakliuvau į ligoninę. Būklė buvo tokia sunki, kad gydytojai pasakė, jog aš neišskrisiu, man nėra šansų ir kad teks tiesiog dar savaitę likti ligoninėje. Tai įsivaizduokite, kiek vyrui kainavo viešbutis, lėktuvo bilietai ir pan. Maniau, kad geriau pasiimti daugiau pinigų negu mažiau. Čia buvo mano idėja. Sakiau nesinešiosime, paliksime saugiai, kažkiek išleisime, o kitus parsivešime.“
Ingos teigimu, vos tik nuvykus į Tunisą, oro uoste juos pasitiko garbingo amžiaus „Novaturo“ gidas Eugenijus.
„Jis prisistatė, išdalino lapus, kuriuose buvo trijų merginų telefonų numeriai. Sakė: „Sveiki, dabar jus nuvešime į viešbutį, taip pat pasižiūrėkite, kokias ekskursijas rinksitės“. Tiesa, dar patarė neišsikeisti daug dinarų, nes jų negalėsime išvežti iš šalies. Viskas, – pasakojo įspūdžių ir poilsio Tunise laukusi lietuvė.
Maniau, kad geriau pasiimti daugiau pinigų negu mažiau.
– Kelionės metu buvome viskuo patenkinti, o kelionės pabaigoje, važiuojant atgal į oro uostą Tunise, vėl vykome su tuo pačiu gidu, kurio neturėjome net kontaktinio telefono, kadangi minėtame lape buvo tik tų merginų numeriai. Man tai atrodė labai keistai. Mums vėl buvo pasakyta, kad jeigu turime dinarų, tai reikia tuoj pat juos išsikeisti atgal į eurus. Tik turime turėti čekį. Paskui oro uoste mes ramiai pridavėme lagaminus ir ėjome per patikrą.“
Pasak moters, patikros metu buvo pradėti tikrinti jų daiktai, piniginė. „Paskui patikroje mūsų paklausė, ar mes turime dinarų. Pasakėme, kad neturime, juos išleidome. Tada paklausė, kiek turime eurų. Paprašė parodyti piniginę. Mes atsakėme, kad turime maždaug 4500 eurų. Tada liepė tuos pinigus parodyti. Kadangi prašė pareigūnas, privalėjome tai padaryti. Jis paėmė mūsų pinigus, juo sklaidė, skaičiavo, – prisiminė moteris.
– Jis pasiėmė telefoną, kažkas paskambino. Netrukus atėjo dar pareigūnų ir mus suėmė. Esmė tokia, kad vyras visus tuos pinigus įdėjo į mano kuprinę, nors tai buvo mūsų abiejų pinigai. Kai mes prieš išvažiuojant ėjome pietauti, daiktus turėjome palikti prie registratūros, o pasus, pinigus, dokumentus susidėjome į kuprinę. Tiksliai net nežinojau, kiek ten buvo likę eurų.
Taigi, keturi vyrai mus oro uoste nusivedė į tokią patalpą. Tuo metu aš vyrui pasakiau, kad paskambintų mūsų gidui. O jis pastebėjo, kad mes neturime jo telefono numerio. Tai vyrui pasakiau, kad skambintų kažkam iš turimų kontaktų.“
Anot Ingos, jie paskambino vienai iš anksčiau gido duotuose lapuose nurodytų merginų. Jai pora papasakojo, kad yra suimti oro uoste, kad nesupranta, kodėl taip įvyko.
„Ji ir sako: „O kiek turėjote eurų? Jų galėjote turėti tik po 1500 žmogui. Jei turite daugiau, jums tuos pinigus konfiskuos“. Mes jos paklausėme, ar mes išvis turėjome galimybę, ar teisę tai žinoti? Tai ji pasakė, kad daugiau niekuo mums negali padėti ir padėjo ragelį, – teigė Inga.
Man jie liepė prisipažinti, iš kur gavau tokią sumą pinigų.
– Taigi, oro uoste pareigūnai pirmiausiai pradėjo tardyti mane, kadangi pas mane rado pinigus. Mano vyras angliškai nekalba. Aš angliškai kalbu, bet tai – šnekamoji kalba. Man jie liepė prisipažinti, iš kur gavau tokią sumą pinigų. Sako: „Prisipažink, tu esi nusikaltėlė, tu padarei nusikaltimą. Jeigu tu neprisipažinsi, mes tave uždarysime“. Aš negalėjau patikėti savo ausimis. Buvau po kelionės, atsipalaidavusi.“
Liepė pasirašyti arabiškus dokumentus
Paskui, anot moters, iš kažkur atsirado jų gidas Eugenijus, jam buvo paskambinusi minėta mergina. „Jis paklausė, kas čia atsitiko. Pasakiau, kad čia darosi cirkas. Tada jisai atsakė, kad paskambins kažkokiam arabui ir jis gal kažkaip mums padės, – pasakojo Inga.
– Tada atsirado dar vienas vietinis vyras, pareigūnas jis buvo, ar ne, nežinau. Jis mums pasakė, kad negali niekuo padėti, išreiškė užuojautą ir atsisveikino. Pasakiau, kad mums užuojautos nereikia, mums reikia pagalbos. Taip vėl likome vieni su pareigūnais, kurie vėl manęs klausė: „Iš kur tu gavai tiek daug pinigų? Prisipažink, neišleisime.“
Klausykite, tariau jiems, man 50 metų, aš juos užsidirbau ir parodžiau savo ir vyro rankas. Pasakiau, kad čia mūsų pinigai. Mano ir mano vyro. O tuomet, kai negalėjau pasakyti, kiek tiksliai turėjau eurų, jie manęs klausė, kodėl nežinau. Sakiau: Kodėl aš turėčiau žinoti, kiek aš turiu pinigų, jeigu aš kiekvieną akimirką einu ir juos leidžiu? Aš atvažiavau apsipirkti, paatostogauti, pakeliauti.“
Pasak moters, jai tik paskui tapo aišku, kodėl pareigūnai taip klausinėjo. „Pasirodo, jų vidutinė alga yra 120 eurų, ar dolerių per mėnesį. Ir įsivaizduokite, čia, pas moterį, rankinėje – 4500 eurų. Jų 4 metų atlyginimas. Tai jiems pasirodė kosmosas. O dar pas moterį, – pastebėjo Inga.
– Mano vyras negalėjo apginti ar kažką pasakyti, o dar čia moteris. Pareigūnai vilkino laiką. Kažką spausdino, rašė. Aš jų paklausiau, kas čia dabar vyksta. Jie atspausdino kelis lapus, kuriuose – penkios ar šešios vietos arabų kalba, kur man liepė pasirašyti.
Jie atsakė, kad jeigu nesirašysiu, jie mane uždarys ir aš neišskrisiu.
Pasakiau, kad nesirašysiu, kad jie turi išversti. Jie vis tiek liepė pasirašyti. Aš dar kartą pasakiau, kad dokumentų arabų kalba nepasirašysiu. Angliškai, rusiškai, prancūziškai – taip, bet arabiškai – nesuprantu. Jie atsakė, kad jeigu nesirašysiu, jie mane uždarys ir aš neišskrisiu.“
Anot Ingos, jau buvo laikas skristi į Lietuvą, todėl ji ant minėtų dokumentų sukeverzojo bet kokius parašus.
„Tada mus pravedė per visas patikras, mūsų nebereikėjo tikrinti. Jie iš mūsų atėmė 1500 eurų. Dar pareigūnų paprašiau, kad duotų tų dokumentų kopiją. Davė tokį lapelį su mano vardu, pavarde, 1500 eurų ir dar ten kažkas buvo arabiškai parašyta. Kopijos nedavė. Mus jie nuvedė iki pat lėktuvo. Kai įlipome į vidų, žmonės mūsų klausė, o ką mes padarėme. Man prireikė vaistų, buvo panikos priepuolis, – apie savo būseną papasakojo Inga.
Jei buvome informuoti apie dinarus, tai turėjome būti įspėti ir apie eurus.
– Iškart grįžusi į Lietuvą paskambinau į „Novaturą“, papasakojau visą istoriją, paprašiau, kad turėčiau galimybę susitikti su kažkuo iš vadovų, nes jei buvome informuoti apie dinarus, tai turėjome būti įspėti ir apie eurus. Juk tai labai svarbi informacija.
Man pasakė, kad apie viską parašyčiau į „InfoNovaturas“. Viską aprašėme ir gavome atsakymą, kad čia maždaug mūsų problema, kad mes patys tai turėjome susižinoti. Jie taip pat pranešė, kad oro uoste apie tai anglų kalba kažkur buvo kažkoks užrašas. Mes jo nematėme. Juk atskridęs tu nepastebi tokių dalykų. Taigi, mums pareiškė, kad tai yra mūsų problema.“
Moters teigimu, po to ji taip pat kreipėsi ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuriai aprašė visą situaciją Tuniso oro uoste.
„Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnyba teigė, kad „Novaturas“ neįsipareigojo teikti informacijos, kad turėjome prieigą. Pasakiau, kad prieš vykdami į Tunisą mes skaitėme visą informaciją „Novaturo“ svetainėje, galų gale Užsienio reikalų ministerijos svetainėje. Niekur nebuvo parašyta“, – sakė Inga.
Prireikė vaistų
Anot Ingos, po šios kelionės ji ėjo pas šeimos gydytoją, jai prireikė vaistų.
„Aišku, pinigai yra sunkiai uždirbami, bet tokia savijauta tikrai ne dėl jų – aš buvau labai išsigandusi. Pirmą kartą gyvenime atrodė, kad žmonės gali padaryti bet ką. Jaučiausi visiškai palikta likimo valiai, – pasakojo ji.
– Netgi internete ieškant informacijos apie keliones į Tunisą to nebuvo parašyta. Aš pirkdama kelionę domėjausi, ar reikia vizos, kiek laiko ji turi galioti, dėl kovido, ar saugu ir pan. Taip pat apie keliones į Tunisą buvau ieškojusi informacijos Užsienio reikalų ministerijos interneto puslapyje, tačiau tokios informacijos nebuvo ir ten.
Tiesa, grįžę į Lietuvą, į Vilnių, išsikvietėme „Bolt“, kad mus parvežtų į namus, į Kauną. Vairuotojas pradėjo klausinėti, kaip kelionė. O aš automatiškai papasakojau, kad kelionė buvo gera, bet jos pabaiga – košmaras.“
Pasak Ingos, vairuotojas atsakė, kad jie yra ne pirmi apie tai pasakojantys žmonės.
„Jis papasakojo, kad yra žmones vežęs į Vilnių, tai jie Tunise turėjo palikti 2800 eurų. Vairuotas tiesiai šviesiai pasakė, kad jei mūsų pasai būtų buvę vokiški, angliški, tokių cirkų nebūtų buvę“, – sakė moteris.
Asmuo į šalį gali atsivežti ir išsivežti 1500 eurų, o visus kitus atskridęs jis privalo deklaruoti.
Pašnekovės teigimu, ji norėtų įspėti žmones, kad jie kelionėse neatsipalaiduotų. „Kas būtų, jei į tokią situaciją būtų pakliuvę jauni, ar pensinio amžiaus žmonės, kurie išvažiuotų pirmą kartą? Tai ne tik finansinis nuostolis, bet ir moralinis – tikras siaubas, – sakė Inga.
– Oro uoste pareigūnai mums sakė, kad pas juos yra toks įstatymas, tačiau aš grįžusi visur bandžiau apie tai ieškoti kažkokios informacijos, bet neradau. Taigi, anot jų, asmuo į šalį gali atsivežti ir išsivežti 1500 eurų, o visus kitus atskridęs jis privalo deklaruoti. Atrodo, kad pinigai vis tiek duoda saugumo jausmą, negi reikia vežtis 200 eurų? Tai mes savo pinigų nedeklaravome, nes nežinojome, kad tai reikia padaryti.“
Anot Ingos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jiems atsakė, kai tai buvo jų pačių problema, kad prieš keliaujant į Tunisą, jie visa tai turėjo susižinoti patys; taip pat – kad buvo oro uoste didelėmis raidėmis buvo parašyta „attention“ (liet. dėmesio).
„O ką daryti angliškai nemokančiam žmogui? Kaip elgtis oro uoste vos atskridus – vaikščioti po oro uostą, dairytis? Ten juk pilna reklamų, skelbimų. Tai kam tada keliauti su kelionių organizatoriumi, juk tai tam ir darai, kad jaustumeisi saugus, – svarstė Inga.
– Sugrįžti iš atostogų, turėtum būti pakylėtas, o tenka „sėsti ant vaistų“. Tave ištinka panikos priepuoliai. Turistas negali būti taip paliktas.“
Keliautojai taisyklėmis turėtų pasidomėti patys
Kaip jau minėta, pakomentuoti šią situaciją 15min paprašė ir „Novaturo“ komunikacijos vadovės M.Bielinytės.
„Pagal Tunise galiojančias taisykles įsivežti keliautojų nurodytą grynųjų pinigų sumą nėra draudžiama, tačiau būtina vykdyti muitinės procedūras atvykimo į šalį metu – tai yra deklaruoti pinigų kiekį, kuris viršija leistiną įsivežti sumą be deklaravimo procedūrų. Minimu atveju suma leistiną kiekį viršijo ir nebuvo deklaruota.
Apgailestaujame dėl tokios susiklosčiusios situacijos ir nemalonių keliautojų patirčių. Kaip kelionių organizatoriai perduodame klientams būtiną kelionės informaciją. Taip pat stengiamės informuoti apie galiojančias taisykles, kurios gali būti aktualios tam tikriems keliautojams, bei padėti situacijose, kai sulaukiame papildomų klausimų dėl specifinių tvarkų. Visgi tam tikrais atvejais svarbus ir pačių keliautojų pasidomėjimas konkrečiomis taisyklėmis, – aiškino „Novaturo“ atstovė.
Tam tikrais atvejais svarbus ir pačių keliautojų pasidomėjimas konkrečiomis taisyklėmis.
– Kalbant apie pasienio ir muitinės tarnybų tvarką, sudarydami organizuotos turistinės kelionės sutartį, keliautojai susipažįsta su joje numatyta keliautojų pareiga vykdyti tokių tarnybų nurodymus. Tai reiškia, kad pasidomėti muitinės reikalavimais prieš atvykstant į kitą šalį arba sekti muitinės nurodymus, kurie pateikiami atvykimo į šalį metu, būtina patiems keliautojams.
Įprastai kelionės pradžioje keliautojams pateikiame atstovų konkrečioje kryptyje kontaktus. Atostogaudami mūsų klientai gali bet kuriuo metu kreiptis į juos ar sulaukti reikiamos pagalbos nenumatytomis aplinkybėmis. Nurodytu atveju keliautojams taip pat buvo perduoti kontaktai, kuriais jie ir kreipėsi. Mūsų žiniomis, forminant muitinės procedūras išvykimo iš šalies metu lydintis asmuo, kiek tai leido vietinių institucijų ir oro uosto taisyklės, buvo su keliautojais ir stengėsi pagelbėti bendraujant dėl atliekamų procedūrų.
Informaciją dėl reikalavimo atvykimo metu deklaruoti tam tikrą kiekį į šalį įvežamos užsienio valiutos keliautojai mato Tuniso oro uoste atvykimo salėse esančiuose stenduose. URM svetainėje skelbiama, jog dėl papildomos informacijos rekomenduojama kreiptis į tos šalies diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Be to, jei kyla neaiškumų, keliautojai visada turi teisę susisiekti su kelionių agentu, kuris suteiktų reikiamą pagalbą bei nukreiptų į atitinkamus asmenis.“
