Vos saulė stipriau pašviečia – ir pietų metas be šaltibarščių tampa sunkiai įsivaizduojamu. Tiek nuosavose virtuvėse, tiek kavinėse meniu prisipildo būtent jais. Šaltibarščiai jau tapę nacionaline lietuvių sriuba. Tačiau ar tikrai šis patiekalas yra naudingas mūsų sveikatai – DELFI Maistas skaitytojams pakomentavo biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė.
Pasižiūrėkime, kuo vertingos šaltibarščių sudedamosios dalys:
Burokėlis – ši daržovė labai naudinga sergant hipertenzija, ateroskleroze, 2 tipo diabetu, demencija, taip pat didina žmogaus organizmo fizinį pajėgumą. Dėl gausaus neorganinio nitratų kiekio (250 g/100 g produkto), burokėlis pasižymi itin teigiamu poveikiu kraujagyslių endotelio (sienelės) būklei. Nitratų nauda pasireiškia jų skilimo metu formuojantis azoto oksidui, kuris stiprina kraujagyslių endotelinę funkciją, slopina mikrovaskulinius uždegimus, didina raumenų susitraukimo efektyvumą. Burokėliuose gausu ir fitochemikalų: askorbo rūgštis (arba vitaminas C), karotenoidų, fenolinių rūgščių ir flavonoidų. Burokėliai bene vieninteliai turi savyje vieną labai biologiškai aktyvią medžiagą – betalainą, pasižymintį galingu antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Burokėlių vartojimas labai naudingas gerinant kraujotaką, stiprinant kraujagyslių endotelį, ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms (su amžiumi kraujagyslės kietėja ir pasireiškia širdies kraujagyslių sistemos susirgimai), apsaugant ląstelę nuo oksidacinio streso ir jo sukeltos pažeidos.
Kiaušinis – juose gausu cholesterolio, baltymų (sudaro visos nepakeičiamos amino rūgštys, būtinos raumenų masės palaikymui ir atstatymui), cholino (svarbus neurotransmiterio acetilcholino gamybai smegenyse, stiprinančio atmintį), B grupės vitaminų: B5, B7, B9 ir B12 (šie vitaminai labai svarbūs optimaliai smegenų funkcijai palaikyti), vitamino A (svarbus komponentas mūsų akims ir regėjimui), vitamino D (stiprina imuninės sistemos darbą, prevencija vėžinių ląstelių aktyvavimuisi, svarbus kalcio pasisavinimui iš žarnyno, kaulų/dantų tvirtumui), antioksidantų luteino ir zeaksantino (tai karotenoidai – itin svarbūs regėjimui). Taip pat gausu mineralų: fosforo, seleno, jodo, geležies bei cinko.
Mokslų daktarė atsakė į amžinai rūpimus klausimus apie kiaušinius: cholesterolį, naudą ir kur reikia juos laikyti
Agurkas – tai žemo kaloringumo daržovė (15 kcal/puodelyje), turinti apie 95% vandens ir net 73 skirtingas fitomedžiagas, pasižyminčias antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis – lignanai, triterpenai arba kukurbitacinai, nulemiantys agurko kartumą ir flavonoidai (apigeninas, luteolinas, kvarcetinas, kaemferolis). Agurkuose yra gana daug vitamino K ir molibdeno. Mažiau C ir B grupės vitaminų, kalio, magnio, fosforo, mangano ir vario.
Krapai (sėklos ir lapai) jau ilgus šimtmečius naudojami ne tik kulinarijoje, tačiau ir medicinoje. Ir ne tik dėl stipraus ir malonaus kvapo bei skonio būdingo būtent krapams (tai nulemia monoterpenai), tačiau ir dėl juose gausaus kiekio flavonoidų (viceino, kaemferolio), mineralinių medžiagų (geležies ir mangano), vitaminų (A ir C) ir net tam tikrų amino rūgščių. Krapai aktyvuoja tulžies rūgščių ir virškinimo liaukų sulčių sekreciją, lengvina nakties miegą (dėl turimų flavonoidų ir vitaminų B komplekso), padeda lengviau pasišalinti dujoms iš žarnyno. Taip pat pasižymi priešmikrobiniu, priešuždegiminiu aktyvumu.
Kefyras – šis žodis kilęs iš turkų kalbos ir reiškia „jaučiuosi gerai“. Tai fermentuotas pieno produktas, svarbus sveikatai dėl jame esančių bakterijų ir raugo. Kefyras yra puikus B grupės, vitamino K, C, folinių rūgščių, kalcio, kalio, fosforo, cinko, magnio, mangano, baltymų (kefyro fermentacija padidina lizino, alanino, treorino kiekį jame) ir riebalų šaltinis. Kefyre yra ir riebalų (3,2-3,4%) ir cukraus (5-6 %). Jis gerina skrandžio, kepenų, tulžies pūslės bei inkstų veiklą, stimuliuoja nervų sistemą dėl turimo B grupės vitaminų kiekio, stiprina imuninę sistemą, veikia priešvėžiškai. Kefyre gausu Lakto ir Bifido bakterijų, todėl kefyras pasižymi antimikrobiniu, antioksidaciniu poveikiu ir yra laikomas puikiu probiotiku, slopinančiu uždegimus bei infekcijas plonajame žarnyne.
Visi mūsų nacionalinės sriubos komponentai puikiai dera tarpusavyje, išskyrus kiaušinį. Kiaušinis tai baltymas, kuris nedera su rūgštimi pasižyminčiu kefyru. Be kiaušinio, sriuba puikiai atitinka visas maisto derinimo taisykles. Nors maisto derinimas nėra moksliškai įrodytas. Tad, skanaus su kiaušiniu, ar be jo.
Šaltinis: delfi.lt
