Demencijos diagnozė – sukrėtimas ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiems. Šis sindromas susijęs su nuolatiniu smegenų nykimu, o veiksmingo vaisto prieš ligą žmonija dar neturi.
Deja, Lietuvoje drastiškai daugėja sergančiųjų demencija. Naujausiais duomenimis, 2021 m. Lietuvoje buvo apie 43 tūkst. žmonių, kuriems diagnozuota demencija, tai yra net 1,53 proc. šalies gyventojų. Prognozės liūdnos – iki 2050-ųjų sergančiųjų skaičius gali išaugti iki 80 tūkst.
Dažniausiai pastebimas demencijos simptomas – trumpalaikės atminties sutrikimas. Žmogus pamiršta dalykus, kurie jam buvo sakyti ne vieną kartą, darosi sunku orientuotis erdvėje – nutinka taip, kad pasiklysti pakeliui į namus iš parduotuvės, nors maršrutas pramintas daugybę kartų.
Demencija sergančiam žmogui sudėtinga išlikti savarankiškam, jis gali užsidaryti namuose. Dėl to nukenčia fizinis aktyvumas ir gebėjimas kurti bei palaikyti socialinius santykius, kurie ypač svarbūs bendrai sveikatai.
Visgi, medikai pabrėžia, kad neurodegeneracinių ligų simptomus svarbu pastebėti kuo anksčiau. Tačiau tai nėra paprasta. Galbūt nustebsite, bet prastėjanti atmintis toli gražu nėra pirmasis demencijos ženklas.
Labdaros organizacija „Alzheimer Scotland“ pasidalijo konkrečiu su judėjimu susijusiu simptomu, kurį galima pastebėti, kai žmogus lipa laiptais.
„Daugelis mano, kad atminties praradimas ir demencija – vienas ir tas pats, tačiau yra ir kitų svarbių simptomų bei požymių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį“, – pabrėžia „Alzheimer Scotland“.
„Kiekvienas demencijos atvejis yra skirtingas. Tai, kaip liga paveiks žmogų, priklauso nuo to, kurios smegenų sritys bus labiausiai pažeistos“, – paaiškina organizacijos atstovai.
Todėl demencija sergančiam asmeniui gali būti sunku vaikščioti laiptais aukštyn ir žemyn. Gali būti sunku pakelti kojas, žmogus gali turėti didesnę riziką paslysti ar nukristi.
„Demencija gali sukelti problemų, susijusių su kasdieniu judėjimu. Gali padažnėti traumos dėl paslydimų, suklupimų ir kritimų“, – nurodo „Alzheimer Scotland“.
Mažai kam žinomas demencijos požymis – eidamas žmogus šlubčioja, o ne kelia kojas.
Jei pažįstamam žmogui darosi sunku naudotis laiptais ir pasireiškia kiti demencijos simptomai, derėtų paraginti jį apsilankyti pas šeimos gydytoją.
Tokiu atveju būtų naudinga pasirūpinti laiptų saugumu. Juk žmogus gali sunkiai susižeisti.
„Alzheimer Scotland“ pasidalijo keliais patarimais:
– Jei kilimai ar grindų dangos yra susidėvėję ar pažeisti, reikėtų juos pakeisti;
– Pasistenkite, kad visi turėklai būtų tvirti;
– Įsitikinkite, kad aiškiai matosi kiekvienos pakopos kraštai. Pažymėkite juos dažais arba specialiais apvadais;
– Apsvarstykite galimybę įrengti lengvai suimamus turėklus ant sienų abiejose laiptų pusėse;
– Užtikrinkite, kad laiptai nebūtų apkrauti pašaliniais daiktais, kurie kliudytų praeiti, o laiptais besinaudojantis žmogus neneštų sunkių krovinių.
Jėgos ir pusiausvyros pratimai taip pat gali prisidėti prie lengvesnio judėjimo.
„Du kartus per savaitę atlikdami jėgos ar pusiausvyros pratimus, galite sumažinti kritimų riziką“, – pabrėžia „Alzheimer Scotland“.
Mankšta neprivalo būti fiziškai sudėtinga. Tinka ir paprasti pratimai, atliekami sėdinti stovint arba vaikštant. Prieš imantis naujovių reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju arba fizioterapeutu.
Kiti demencijos požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra šie:
– atminties praradimas;
– sulėtėjęs mąstymas;
– sutrikusi kalba, pavyzdžiui, neteisingas žodžių vartojimas arba kalbėjimo sutrikimai;
– supratimo sutrikimai;
– situacijos vertinimo problemos;
– nuotaikų kaita;
– apsunkęs gebėjimas atlikti kasdienes užduotis;
– išgaravęs susidomėjimas įprastais hobiais;
– sutrikęs elgesio ar emocijų valdymas;
– asmenybės pokyčiai;
– haliucinacijos.
Parengta pagal Express.co.uk inf.
Komentarai