Seimas patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams. Didžioji dalis priemonių numatyta prieš didžiausią taršos šaltinį Lietuvoje – transportą. Po kelių metų savivaldybėse atsiras mažos taršos zonos, po dešimtmečio taršūs automobiliai nebebus registruojami, o po 25 metų išsikeltas ambicingas tikslas – iki 2045 m. transporte išvis neturėtų likti priemonių, kurios naudoja iškastinį kurą.
Už projektą balsavo 120 Seimo narių, 3 parlamentarai susilaikė.
Darbotvarkėje nustatyti trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) tikslai ir uždaviniai skirtingiems sektoriams, šiuo metu naudojantiems iškastinį kurą, kuris teršia atmosferą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) ir daro didžiausią poveikį klimato kaitai.
Ilgalaikiame (iki 2050 m.) plane numatoma 100 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 metais.
Energetikos sektoriuje iki 2030 m. numatyta pasiekti, kad atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sudarytų 50 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo, taip pat siekti, jog 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos būtų iš AEI, centralizuoto šilumos tiekimo energija iš AEI sudarytų 90 procentų.
Pramonės, transporto, žemės ūkio sektoriams numatyti reikalavimai sumažinti išmetamųjų ilgalaikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ateityje atsisakyti iškastinio kuro. Taip pat numatoma nuolat didinti atsinaujinančios energijos išteklių energijos kiekį, elektromobilių ir netaršių transporto priemonių skaičių.
Tarp pagrindinių tikslų – iki 2040 m. sumažinti 85 proc., o iki 2050 m. sumažinti 100 proc. išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu.
Atsiras mažos taršos zonos
Bene daugiausiai ŠESD dujų išmeta transporto sektorius. Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė apie klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytas priemones.
Plane numatyta, kad iki 2023 m. visos šalies savivaldybės miestuose turės nusistatyti mažos taršos zonas, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas įprastinių automobilių eismas. Taip pat planuojama, kad iki 2027 m. visas viešasis, taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantis transportas naudos tik atsinaujinančius energijos išteklius.
Ministerija sieks, kad per artimiausius dešimt metų, tai yra iki 2030 m., elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės sudarytų pusę visų transporto priemonių šalies automobilių parke. Taip pat tikimasi, kad iki 50 proc. bus sumažintas įprastais degalais – benzinu ir dyzelinu – varomų automobilių skaičius miestuose.
„Regitros“ duomenimis, šiuo metu dyzelinu ir benzinu varomų automobilių Lietuvoje yra daugiau kaip 1,3 mln.
Per dvidešimt metų iš kelių turės išnykti benzininiais ir dyzeliniai automobiliai
Plane numatoma, kad nuo 2030 m. sausio 1 d. N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus varomos alternatyviais degalais, Lietuvoje nebus registruojamos.
Pats tolimiausias ir ambicingiausias plano tikslas – iki 2045 m. transporte išvis neturėtų likti priemonių, kurios naudoja iškastinį kurą.
Šaltinis: tv3.lt