Prasidėjus karui, Lietuvoje prieglobstį rado dešimtys tūkstančių ukrainiečių, tarp jų – Alina ir Tetiana, kurios čia rado ne tik stogą virš galvos, bet ir darbą – moterims pavyko įsidarbinti baldų fabrike. Tačiau karo pabėgėlių džiaugsmą greitai pakeitė nerimas ir neviltis, nes būstas pasirodė esąs beveik netinkamas gyventi žmonėms, o atlyginimą fabrike teko išsireikalauti grasinimais. Lietuvą jau palikusios moterys dabar nori perspėti kitus ukrainiečius.
Su LRT.lt susisiekusi skaitytoja Miglė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt) papasakojo į savo namus priėmusi dvi ukrainietes, kurios dirbo vienoje Širvintų bendrovėje.
Miglei klausimų dėl gyvenimo sąlygų kilo užsukus moterų pasiimti iš tuometinių jų namų – būsto, kurį nuomojosi iš darbdavių. Anot Miglės, moterys buvo apgyvendintos netvarkingame bute, už kurio nuomą ukrainietes įdarbinusi bendrovė reikalavo mokėti kelių šimtų eurų nuomą.
Miglė pasakoja, kad moterys dirbo vienoje Širvintų gamybos įmonėje, joms buvo mokamas vos kiek didesnis nei minimalus darbo užmokestis, o sutartyje nustatytų darbo laiko normų nebuvo laikomasi.
LRT.lt susisiekus su pačiomis ukrainietėmis, jos patikslino, kad nors ir dirbo gamybos įmonėje, jų darbdavys – Vilniuje registruota bendrovė UAB „Ledira“, kuri užsiima ukrainiečių įdarbinimu Lietuvos įmonėse.
„Su šios įmonės direktoriumi niekada nebuvome susitikusios. Bendravo per koordinatorių“, – LRT.lt teigė Tetiana (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt)
Su tuo pačiu koordinatoriumi Sergejumi teigia bendravusi ir Alina (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt).
Anot jos, Sergejus ne tik rūpinosi moterų įdarbinimu, bet žadėjo pasirūpinti ir kitais įsikūrimo reikalais: „Atvykau į Lietuvą su vaikais, be daiktų, o Sergejus vis žadėjo padėti mums gauti daiktų iš savanorių ir sutvarkyti dokumentus. Žadėjo per dvi savaites, bet taip ir nepadėjo.“
Iš pradžių Alina buvo apgyvendinta kitame bute: „Kai atvykau čia, gyvenau Širvintose. Su manimi gyveno žmonės, kurie kiekvieną savaitgalį gerdavo. Turiu du vaikus, todėl paprašiau, kad mane perkeltų, ir jie mane apgyvendino pas Tetianą. Ten ir susipažinome. Iš pradžių Sergejus sakė, kad mokėsime po 150 eurų už suaugusįjį ir niekas neapsigyvens, bet paskui jis norėjo į mūsų butą atsivežti merginą. Mes pradėjome ginčytis, tada jis paskambinęs pasakė, kad padidins mokestį už butą, kad mes turime sumokėti 200 eurų.“
Butas, kuriame apsigyveno abi pašnekovės, jų teigimu, buvo siaubingas: patalpose veisėsi pelėsis, trūko lovos, nebuvo indų, patalynės ir kitų reikiamų daiktų. Nors lova buvo atgabenta, kitų daiktų taip ir nesulaukusios moterys pačios juos įsigijo.
„Bute, kuriame mus apgyvendino, buvo siaubingos sąlygos – grybelis ir pelėsis. Pasak ankstesnių nuomininkų, dviejų kambarių bute gyveno daugiau žmonių. Jie [bendrovė] iš jų visų ėmė 1 000 eurų, o iš manęs ir mano kaimynės – 300 eurų. Žinoma, jiems tai nebuvo pelninga, todėl jie pradėjo didinti nuomos mokestį arba grasinti, kad įkeldins žmones.
Savo kambaryje jau buvau su vaiku – kur jie galėtų dėti dar kitą žmogų? Tada jie pakėlė kainą iki 200 eurų suaugusiajam, o mūsų buvo 5, įskaitant vaikus. Jie sakė, kad šis butas kainuoja 500 plius komunaliniai, nors aiškinau, kad jis nevertas tokių pinigų. Mano supratimu, vaikinai patys užsidirbo pinigų“, – sako Tetiana.
Jos teigimu, dalis iš Ukrainos atvykusių žmonių buvo apgyvendinti svečių namuose, kur keli žmonės turėjo gyventi viename kambaryje, tačiau kiekvienas jų privalėjo mokėti po 150 eurų.
Darbo užmokestis vėluodavo arba jo visai nemokėjo
Be to, teigia pašnekovės, nebuvo laikomasi ir darbo sutarties sąlygų. Remiantis moterų pasirašyta sutartimi, kurią matė ir LRT.lt, moterys turėjo dirbti gamybos įmonėje po 8 val. per dieną 5 dienas per savaitę, nuo pirmadienio iki penktadienio.
Sutartyje prie sąlygų apie darbo užmokestį nurodoma: „Mokėti ne mažiau nei Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą, proporcingai dirbtam laikui. Mokant vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos.“ Pašnekovių teigimu, su jomis buvo sutarta, kad bus mokamas 8 eurų valandinis darbo užmokestis.
Vis dėlto realybė buvo kitokia. Moterims buvo mokamas 5 eurų valandinis atlyginimas, kuris nuolat vėlavo, o galiausiai – nebuvo mokamas dėl esą pinigų trūkumo įmonėje. Dokumentai, kuriuose fiksuotas darbo laikas, kuriuos matė ir LRT.lt, rodo, kad sutartų darbo laiko normų laikomasi taip pat nebuvo: kai kuriomis dienomis moterys visai nedirbo, kitomis – dirbo numatytas 8 val., o dar kitomis – 10 val.
„Visada vėluodavo atlyginimai, dirbome baldų fabrike, bet neturėjome nuolatinio darbo – mus nuolat mėtydavo iš vieno cecho į kitą – šiandien dirbau prie čiužinių siuvimo, o rytoj gaminsiu lovą. Visada kildavo problemų dėl darbo užmokesčio mokėjimo. Žmonės neidavo į darbą ir 3–4 dienas streikuodavo, nes jiems nebuvo mokamas atlyginimas.
Sutartis su mumis buvo abejotina, joje net nebuvo numatytas darbo užmokestis. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo įrašytas 8 eurų per valandą atlyginimas, tačiau iš tikrųjų mums mokėjo 5 eurus per valandą. Buvo sunku gauti avansą, be to, jie nenorėjo mokėti viso atlyginimo. Daug žmonių išvyko – jiems nebuvo mokamas joks atlyginimas“, – pasakoja Tetiana.
„Jis [koordinatorius Sergejus – LRT.lt] mums sakė, kad dirbame legaliai, bet vėliau, kai jau dirbome, supratome, kad sutartys, pagal kurias dirbome, nėra visiškai teisėtos, nes kai gamykloje vyko patikrinimai, ukrainiečių buvo prašoma likti namuose“, – teigia Alina.
Pašnekovių teigimu, dalis ukrainiečių išvyko taip ir nesulaukę darbo užmokesčio. Įmonėje nebedirba ir Lietuvą paliko ir jos pačios, tačiau teigia norinčios perspėti kitus žmones.
„Dabar norime, kad visi žinotų apie tokius koordinatorius, kaip šis Sergejus. Jis išvyksta kur nors kitur, gal net į Lenkiją. Reikia, kad žmonės nuo jo nekentėtų, nes per tuos 3,5 mėnesio su juo nepavyko susitarti. Sėdite alkanas, su vaikais, prašote avanso, o jis sako, kad įmonėje nėra pinigų.
Kenčiame ne tik mes, kenčia visi darbuotojai. Jis su mumis atsiskaitė, nes mes jau buvome jam grasinę policija ir visomis kitomis tarnybomis. Mums buvo nurodyta, kur kreiptis“, – sako Tetiana.
Moterys priduria iš kolegų girdėjusios, kad kitas bendrovėje dirbantis koordinatorius su paties įdarbintais žmonėmis atsiskaitydavo taip, kaip numatyta.
Įmonė: „Net nežinome, apie kokias darbuotojas kalbama“
LRT.lt susisiekus su bendrove, jos atstove Paulina prisistačiusi moteris paprašė nurodyti, kokios darbuotojos kreipėsi su nusiskundimais.
Paaiškinus, kad dėl konfidencialumo išsaugojimo darbuotojų vardai negali būti atskleisti, bet nurodžius, kokius skundus jos pateikė, bendrovė laiške LRT.lt tvirtino, kad tokių situacijų nėra buvę.
Vis dėlto, nors, nurodžiusi, kad tokių situacijų nėra buvę, atstovė taip pat pridūrė, kad nėra aišku, apie kokias darbuotojas kalbama.
„Dabar aptarėme su Sergejumi ir kitais darbuotojais. Jokių panašių situacijų nėra buvę. Tuo labiau mes net nežinome, apie kokias darbuotojas kalbama ir kas jos tokios. Daugiau nieko pridėti negalime“, – rašoma laiške.
VDI ragina dėmesį kreipti į sutartį
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nurodo, kad reaguojant į viešojoje erdvėje pasirodžiusius pranešimus dėl nepatenkinamų ukrainiečių darbo sąlygų, buvo atliekami patikrinimai darbovietėse.
Reaguodama į nupasakotą situaciją, inspekcija akcentuoja, kad prieš pradedant dirbti privalo būti sudaryta darbo sutartis, kuri sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Darbo sutartis sudaroma lietuvių kalba, o jei darbuotojas yra užsienietis, lietuvių kalba ir kita šiam darbuotojui suprantama kalba.
Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš 1 darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. VDI pažymi, kad laikantis darbo įstatymų, darbo sutartyje turi būti susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Tokiomis sąlygomis laikomos darbo funkcija, darbo apmokėjimas ir darbovietė.
Inspekcija taip pat atkreipia dėmesį, kad darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis negali būti mažesnis, negu nustato darbo teisės normos, t. y. negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (730 Eur) ar minimalusis valandinis atlygis (4,47 Eur), kuris gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.
„Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Už darbo laiką darbuotojui privalo būti mokamas sutartyje nustatytas darbo užmokestis“, – pažymi inspekcija.
Privalo būti nustatyta darbo laiko norma
Taip pat darbo sutartyje turi būti nustatyta ir darbo laiko norma – laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių).
Darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nebent darbuotojui taikoma sutrumpinta darbo laiko norma arba dėl ne viso darbo laiko normos susitaria darbuotojas ir darbdavys.
„Papildomai paaiškiname, kad darbuotojui turi būti nustatytas darbo laiko režimas, t. y. nustatoma, kaip bus paskirstoma darbuotojo darbo laiko norma“, – pažymi inspekcija.
Darbdavys gali leisti darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Iki darbo pradžios darbdavys privalo darbuotojui pateikti visą jam aktualią informaciją, pavyzdžiui, darbo funkcijos atlikimo vietą, apibūdinti darbo funkcijas ar aprašymą arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimą, numatomą darbo pabaigą (terminuotos darbo sutarties atveju), kasmetinių atostogų trukmę, darbo užmokestį ir jo sudedamąsias dalis, užmokesčio už darbą mokėjimo terminus ir tvarką, nustatytą darbuotojo darbo dienos arba darbo savaitės trukmę ir kt.
„Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Taip pat darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį“, – akcentuoja VDI.
Kylančius nesutarimus galima spręsti Darbo ginčų komisijoje
Inspekcija pabrėžia – darbdavys turėtų imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti, informaciją apie jas paskelbti įprastais darbovietėje būdais, imtis aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.
„Darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti šiais atvejais: kai darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti; sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai – pavojui; kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus; kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių ir (ar) kai darbuotojai neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai ar gyvybei“, – nurodo inspekcija.
VDI kontroliuoja, kaip darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, taip pat pagal įstatymų nustatytą kompetenciją vykdo jų pažeidimų prevenciją. Jei darbdavys pažeidžia darbo įstatymus, darbuotojas turi teisę su rašytiniu skundu kreiptis į VDI teritorinį skyrių dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.
Tarp darbdavio ir darbuotojo kylantys nesutarimai dėl darbo santykių gali tapti ir individualaus darbo ginčo objektu, pažymi inspekcija. Nurodoma, kad Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminio tyrimo organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus dėl darbo užmokesčio, darbo sutarties sąlygų, darbo ir poilsio valandų, darbuotojo nušalinimo nuo darbo ir/ar darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumą, neturtinės žalos atlyginimą ir kt.
Šaltinis: lrt.lt
