Rusijos įstatymų leidėjai balsavo už prezidento Vladimiro Putino susitarimų su Rytų Ukrainos separatistinėmis respublikomis ratifikavimą, praėjus vos dienai po to, kai Rusijos vadovas pripažino jų nepriklausomybę ir įsakė ten siųsti karius. Ukraina svarsto nutraukti su Rusija diplomatinius santykius, o kol Vakarai pradeda kalbėti apie griežtesnes sankcijas Maskvai, Vokietija sustabdė „Nord Stream 2″ projektą. Vadinasi, prasideda karas?
Pripažino respublikas
Rusijos Dūma (parlamento žemieji rūmai) vakar balsavo už V.Putino draugystės sutarčių su Donecko Liaudies Respublika (DNR) ir Luhansko Liaudies Respublika (LNR) patvirtinimą. Balsavimas baigėsi parlamentarų ovacijomis stovint.
Vėliau vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovas Denisas Pušilinas antradienį pareiškė, kad DLR ir Luhansko liaudies respublikos (LLR) sienos apsiribos Donecko ir Luhansko sričių teritorija.
„Kokie bus tolesni žingsniai, parodys laikas”, – teigė jis interviu Rusijos televizijai, atsakydamas į klausimą apie vadinamųjų liaudies respublikų pripažinimą su 2014 metų sienomis.
Atsakydamas į Rusijos veiksmus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kijevas svarstys galimybę nutraukti diplomatinius ryšius su Rusija: „Gavau Užsienio reikalų ministerijos prašymą apsvarstyti galimybę nutraukti diplomatinius ryšius tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos.”
Ukrainos vadovas naujausią Rusijos sprendimą pripažinti dviejų Ukrainos separatistinių regionų nepriklausomybę pavadino „karine agresija”, o Ukrainos užsienio reikalų ministerija netrukus atšaukė „konsultacijoms” savo vyriausiąjį pasiuntinį Rusijoje.
„Manome, didelio karo prieš Ukrainą nebus”, – sakė šalies vadovas. Tačiau jis teigė, kad eskalacijos atveju bus įvesta karinė padėtis. Jis atmetė separatistų atstovų reikalavimus pasitraukti iš kai kurių vyriausybės kontroliuojamų Donecko ir Luhansko sričių vietovių. „Mes su jais nekalbame. Mes nežinome, kas jie tokie”, – sakė Ukrainos lyderis.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas jau kreipėsi į šalies karius, morališkai rengdamas juos susidurti su sunkumais ir žmonių netektimis, Rusijai pripažinus dviejų atplėštų regionų nepriklausomybę ir įsakius įvesti kariuomenę paremti jų siekius. Ministerijos tinklalapyje jis paskelbė emocingą žinią: „Bus sunkumų. Bus netekčių. Turėsime ištverti skausmą, nugalėti baimę ir sielvartą.”
Tačiau jis taip pat pažadėjo neabejotiną pergalę prieš grėsmę iš Rusijos. „Kremlius žengė dar vieną žingsnį atgaivinti Sovietų Sąjungą, – sakė O.Reznikovas. – Vakar jis parodė savo tikrąjį veidą. Tai nusikaltėlio, norinčio visą laisvą pasaulį laikyti įkaitu, veidas”, – pridūrė jis, kalbėdamas apie V.Putiną.
Renkasi lyderiai
Europos Sąjunga antradienį pareiškė ketinanti nusitaikyti į bankus, finansuojančius Rusijos operacijas Ukrainos separatistinėse teritorijose, ir uždaryti Maskvai prieigą prie Europos finansų rinkų, reaguodama į Kremliaus veiksmus.
Siūlomos sankcijos, kurios apima ir pareigūnų įtraukimą į juoduosius sąrašus bei prekybos su atsiskyrusiais regionais draudimą, oficialiai turėjo būti pateiktos antradienį vakare ir jas turi patvirtinti visos 27 ES valstybės narės.
Diplomatai patvirtino, kad Europos Komisija pateikė konkretų pasiūlymą dėl baudžiamųjų priemonių. Jis, ES šaltinių duomenimis, numato sankcijas daugybei atskirų asmenų, tačiau taip pat ir kitas priemones.
Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) vakar pareiškė, kad stabdo dujotiekio „Nord Stream 2″ projektą su Rusija, reaguodamas į Maskvos paskelbtą dviejų Ukrainos regionų pripažinimą nepriklausomomis respublikomis. Jis oficialiai informavo paprašęs sustabdyti Vokietijos reguliavimo institucijos atliekamą dujotiekio sertifikavimo procesą. „Kalbant technine kalba, tai yra būtinas administracinis žingsnis, kad dujotiekis nebūtų sertifikuojamas, o be šio sertifikavimo „Nord Stream 2″ negali pradėti veikti”, – sakė jis.
O Jungtinė Karalystė nemiega – jau paskelbė sankcijas penkiems Rusijos bankams ir trims labai dideliu turtu disponuojantiems asmenims. Premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) sakė savo šalies parlamentui, kad JK pasinaudos naujais įgaliojimais, kad paskelbtų iš anksto parengtas sankcijas „tam tikriems asmenims ir subjektams, kurie yra strategiškai svarbūs Kremliui”.
Sankcijos paveiks bankus „Rossiya”, „IS bank”, „General bank”, „Promsvyazbank” ir „Black Sea bank”, o verslininkų Genadijaus Timčenkos, Boriso Rotenbergo ir Igorio Rotenbergo JK turimas turtas bus įšaldytas ir jie negalės atvykti į šalį.
B.Džonsonas pridūrė, kad tai yra tik pirmoji dalis to, ką jo šalis pasirengusi daryti, ir nurodė, kad JK turi parengusi ir daugiau sankcijų, kurias skelbs kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir ES.
Ne ES narė Norvegija pareiškė, kad prisijungs prie Briuselio sankcijų Rusijai dėl Ukrainos ir kovo mėnesį kaip planuota surengs dideles NATO pratybas.
„Padėtis Ukrainoje pasiekė dramatišką lygį, – žurnalistams Osle sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Storė. – Vakar buvo lūžio taškas. Svarbu tvirtai reaguoti į tai, kas įvyko per pastarąją dieną.”
Paskutinis akcentas
V.Putinas vakar paprašė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pritarti kariuomenės panaudojimui už šalies ribų paremiant Ukrainos separatistus, per rūmų sesiją sakė gynybos viceministras Nikolajus Pankovas.
„Derybos įstrigo. Ukrainos vadovybė pasuko smurto ir kraujo praliejimo keliu”, – per vykstantį neplanuotą Federacijos Tarybos posėdį, sušauktą V.Putino prašymu, sakė uniformuotas N.Pankovas.
Iš viso 153 Rusijos senatoriai palaikė sprendimą, nė vienas nebalsavo „prieš” ir nesusilaikė.
Komentuoja politologas Algis AVIŽIENIS:
Aš vis dar manau, kad yra galimas diplomatinis šios krizės sprendimas. Net ir Jungtinių Valstijų reakcija į tų „respublikų” pripažinimą tai parodo, nes amerikiečių sankcijos bent kol kas yra labai ribotos ir skirtos tik su separatistiniais regionais verslo reikalus galimai turintiems asmenims. Tikrai nėra tų „masinių” ir „didžiulių” sankcijų, kurias Džo Baidenas žadėjo. Tai leidžia manyti, kad Baltieji rūmai vis dar norėtų derėtis su Rusija.
Žinoma, labai svarbu, ar ketvirtadienį įvyks numatytas Sergejaus Lavrovo ir Entonio Blinkeno (Antony Blinken) susitikimas – tai būtų labai svarbus indikatorius. Jeigu susitikimas įvyks, tai reikš, kad diplomatinis kelias vis dar yra atviras. Tokiu atveju likčiau dar šiek tiek optimistu, nors ir mažiau, nei buvau anksčiau. Manyčiau, kad diplomatinių susitikimų atveju rusams nebūtų įmanoma pulti, pavyzdžiui, Mariupolį ar Charkovą – karius jie įvedė tik ten, kur jie seniai ten buvo neoficialiai, tik dabar ši reikalą formalizavo.
Yra ir kitų ukrainiečiams nelabai palankių simptomų. Jau kuris laikas ir Prancūzija, ir Vokietija, ir JAV atvirai spaudžia Ukrainą, kad ji priimtų Minsko susitarimus. Kitaip tariant, kad Ukraina pradėtų tiesiogiai derėtis su Luhansko ir Donecko veikėjais, dėl ko būtų pripažinta šių „respublikų” autonomija. Tokiu atveju Vakarai sau atsirištų rankas, ypač amerikiečiai, kuriems Ukraina niekada nebuvo prioritetinė užsienio reikalų sritis – ten visada dominavo Kinijos ir Irano kryptys.
Galbūt aš klystu, bet garantuoju, jog ir Dž.Baidenas ilgai naudojo psichologinio spaudimo priemones ne tiek Rusijai, skelbdamas vis naujas Maskvos atakos datas, kiek Ukrainai, kad ši greičiau nusileistų rusų reikalavimams. Juk ukrainiečiai ne kartą neigė JAV įspėjimus, kad artėja invazija, žus daugybė civilių ir pan. Ir tas JAV spaudimas buvo skirtas ne tiek tai neigiančiai valdžiai, kiek visai Ukrainos visuomenei, kad ši paveiktų politikų sprendimus. Vakarams tiesiog nusibodo ši užsitęsusi krizė, kuri visiems kainuoja realius pinigus. Na, o vokiečiai su prancūzais, žinoma, su didžiausiu džiaugsmu būtų sutikę bet kokias Ukrainos nuolaidas, kurių dabar vis sunkiau tikėtis…
