Palyginti su kitomis šalimis, daugelį metų Lietuvoje surenkama daug mažiau mokesčių. Dėl to nepakanka lėšų tinkamai finansuoti švietimą, sveikatos, socialinę apsaugą, kelti pensijas ir išmokas.
Situacijos iš esmės nepakeitė ir prieš ketverius metus įvestas didesnis mokesčio tarifas gaunantiems aukščiausias pajamas. Didžiulės Lietuvos gyventojų pajamų nelygybės tai nė kiek nesumažino, pastebi ekspertai.
Jie siūlo kuo greičiau įvesti naują pajamų mokesčio tarifą vidurines pajamas gaunantiems gyventojams. Be to, atsižvelgiant į infliaciją ar darbo užmokesčio augimą, automatiškai indeksuoti neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Finansų ministerija neslepia, kad jau pavasarį valdantieji imsis mokestinių permainų, kurias žadėjo tiek rinkimų, tiek Vyriausybės programoje.
Turtingiems mokestis sumažės
Daugelis darbuotojų Lietuvoje moka 20 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo savo pajamų, nes jos neviršija 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus arba 5 VDU per mėnesį.
Šiemet tokiu GPM tarifu apmokestinamos pajamos, kurios neviršija 7,5 tūkst. eurų per mėnesį, o kitais metais – neviršijančios 8,4 tūkst. eurų per mėnesį.
Šias sumas viršijančios pajamos yra arba bus apmokestinamos didesniu – 32 proc. – GPM tarifu.
Tarkime, yra žmogus, kurio alga kitąmet nesikeis ir bus lygiai 10 tūkst. eurų per mėnesį popieriuje.
Toks žmogus šiemet ir kitais metais mažesniu tarifu sumokės atitinkamai 1,5 tūkst. eurų (7,5 tūkst. x 20 proc.) ir 1,68 tūkst. eurų (8,4 tūkst. x 20 proc.) pajamų mokesčio.
Tuo metu didesniu tarifu šiemet jam teks mokėti 0,8 tūkst. eurų (10 tūkst. – 7,5 tūkst.) x 32 proc.), o kitais metais – 0,5 tūkst. eurų (10 tūkst. – 8,4 tūkst. x 32 proc.).
Bendra mokėtina GPM suma tokiam žmogui kitais metais sumažės 108,48 euro – nuo 2297,54 euro iki 2189,06 euro. Taip nutiks dėl to, kad padidėjus VDU, nuo kurio taikomas aukštesnis tarifas, didesnė dalis tokio paties dydžio žmogaus pajamų bus apmokestinta mažesniu tarifu.
Siūlo įvesti dar vieną tarifą
Retas darbuotojas pažįsta žmonių, kurie uždirba 10 tūkst. eurų ir moka didesnį GPM tarifą. Į tai dėmesį atkreipia ir įtakinga Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare Lietuva tapo 2018 m.
Naujausiose rekomendacijose Lietuvai EBPO ekspertai pastebi: „2019 m. įvedus progresinį GPM tarifą pajamų nelygybė vargiai sumažėjo.“
Esą nors ir buvo sumažinta riba (nuo 120 VDU iki 60 VDU), kurią viršijusios pajamos apmokestinamos didžiausiu mokesčio tarifu, ji išlieka aukšta.
„Kad būtų taikomas aukščiausias GPM tarifas, pagal savo pajamas darbuotojai turi patekti tarp 1 proc. daugiausiai uždirbančių žmonių. Dėl to labai mažai darbuotojų susiduria su aukščiausiu GPM tarifu“, – nurodoma EBPO rekomendacijose.
Anot organizacijos specialistų, rengiant rekomendacijas atliktas mokesčių modeliavimas parodė, kad, įvedus papildomą GPM tarifą viduriniąsias pajamas gaunantiems asmenims, išaugtų mokesčio surinkimas ir sumažėtų gyventojų pajamų nelygybė.
Paprastai kalbant, rekomenduojama, kad tarp 20 proc. ir 32 proc. atsirastų naujas tarifas (pvz., 26 proc.), kuris būtų taikomas ir mažesnėms pajamoms nei 5 VDU per mėnesį. Pvz., tai galėtų būti suma virš 2,5 VDU – 4212 eurų popieriuje arba 2548 eurai į rankas.
EBPO taip pat rekomenduoja artimiausiu metu toliau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kurį taikant mažiau GPM sumoka kukliausiai uždirbantys gyventojai.
Tačiau ekspertai pataria automatiškai susieti NPD su infliacija arba darbo užmokesčio augimu ir nepalikti to kasmet nuspręsti Vyriausybei, kaip yra dabar.
Lauks pavasario ir palaikymo
Portalas paprašė Finansų ministerijos pakomentuoti, kaip ji vertina tokias EBPO rekomendacijas. Visas ministerijos komentaras buvo toks:
„Jūsų minimos EBPO rekomendacijos yra vertinamos ir nagrinėjamos. Finansų ministerijos parengtas ir valdančiosios koalicijos partneriams pristatytas mokestinių pasiūlymų paketas iš esmės atliepia EBPO analizės ir pateiktų rekomendacijų kryptis. Numatome, kad, sutelkus pakankamai politinio palaikymo, mokestinių pasiūlymų paketą visuomenei būtų galima pristatyti kitų metų pavasarį.“
Kiek išsamiau organizacijos pastabas pakomentavo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.
„Mūsų manymu, prioritetas turėtų būti darbo pajamų apmokestinimo netolygumo pagal formą ir veiklą, vadinamojo „gyvulių ūkio“, problemos sprendimas, o ne papildomo progresinio GPM tarifo gaunantiems vidutines ar kiek didesnes pajamas įvedimo klausimas“, – komentavo ekonomistas.
Jo teigimu, Lietuvos bankas GPM tarifų peržiūrą siūlytų pradėti nuo šiuo mokesčiu surinktais pinigais finansuojamų išlaidų peržiūros, jų tikslingumo ir adekvatumo įvertinimo.
„Tai padėtų suprasti, ką mes, kaip valstybė, norime finansuoti, ir kokio lygio tam tikrų sričių finansavimas būtų adekvatus. Žinant, kiek ir kokių išlaidų reikia, derėtų galvoti apie tvarių pajamų šaltinius.
Lietuvos bankas ne kartą yra sakęs, kad būtent pagal Lietuvos išsivystymo lygį ir apsibrėžtų finansuoti paslaugų spektrą, per mažas Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykis yra pagrindinė Lietuvos mokesčių sistemos problema, kuri lemia ir daug kitų išvestinių problemų, tokių kaip mokytojų, medikų trūkumas ir pan.“ – aiškino V. Tuzikas.
Jis priminė, kad labai panašias įžvalgas apie Lietuvos GPM sistemą 2022 m. pateikė ir kita tarptautinė organizacija – Pasaulio bankas.
Pasak ekonomisto, mūsų šalies centrinis bankas yra pasiūlęs NPD sulyginti su minimaliąja mėnesine alga. Esą tai taip pat padėtų susieti NPD su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ir nereikėtų papildomai jo sieti su infliacija.
Šaltinis: tv3.lt
