Galima kalbėti apie tai, jog karantinas ateityje galiotų nepasiskiepijusiems, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Jeigu kas nori kalbėti apie pandemiją, matyt, vertinga pabrėžti, kad šiuo metu tai yra ne apskritai pandemija, bet nepasiskiepijusių pandemija. Jeigu kažkam norisi Lietuvoje kalbėti apie karantino statusą arba patį karantiną, tai irgi pradėkime nuo to, kad tai yra nepasiskiepijusių karantinas“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.
Vėliau BNS ministras sakė, jog gali būti svarstoma atsisakyti testavimo sąlygos galimybių pase.
„Panašu, kad gali būti taip, mes tai svarstysime. Be abejo, yra visokių išimčių, yra žmonių, kurie negali skiepytis“, – sakė A. Dulkys.
Jo teigimu, testavimas buvo laikinas pakaitalas, kai nebuvo pakankamai skiepų.
„Mokesčių mokėtojų pinigais yra nupirkta kiekvienam vakcina, dabar dalis vakcinų yra išpilamos, nes jų neateina pasiimti“, – pridūrė ministras.
Jis teigė, kad gali būti keičiamos galimybių paso sąlygos prekybos, renginių, judėjimo srityse, o ateityje, jeigu sergamumas augs, su juo būtų siejama dar daugiau galimybių.
„Norite lankytis gydymo įstaigose, norite lankyti savo artimuosius – turite galimybių pasą? Ne? Turime jausti atsakomybę už tuos žmonės, kad neskleistume jiems viruso ir būtume įdėję visas pastangas į viešųjų gėrybių kūrimą, – kalbėjo ministras. – Tai judėjimas, dalyvavimas renginiuose – mes suprantame, jeigu renginyje dalyvauja visi pasiskiepiję, tai yra vienos galimybės virusui, jeigu yra renginys, kur dalyvauja nepasiskiepiję žmonės, ten yra kita situacija.“
„Kiekvienu atveju tos sąlygos ir turi skirtis“, – pabrėžė A. Dulkys.
Jaunintų galimybių paso amžių
Ministro teigimu, viena iš svarstomų galimybių skatinant skiepytis vaikus būtų paankstinamas amžius, nuo kada, norint gauti galimybių pasą, taip pat reikėtų turėti imunitetą. Dabar jis visiems iki 16 metų suteikiamas automatiškai.
„Mes, be abejo, siūlysime kabinetui svarstyti ir spręsti, kad jis galiotų iki 12 metų. Vadinasi, visa ši grupė nuo 12 metų patektų į situaciją, kad jiems reikėtų rūpintis papildomais testais norint dalyvauti renginiuose“, – kalbėjo A. Dulkys.
Be to, jis akcentavo, kad svarstoma testus padaryti mokamus tais atvejais, kai jie nėra susiję su įstatymais ir įpareigojimais, bet su pačių gyventojų norais – kelionėmis, renginiais ir panašiai.
„Mano žinutė yra nedviprasmiška, kad jaunuoliams nuo 12 metų tikrai būtų pravartų skiepytis“, – akcentavo ministras.
Lietuvoje lėtėjant vakcinacijos tempams, nerimaujama, jog rudenį šaliai vėl gali prisireikti griežtų apribojimų. Be to, dalis nepanaudotų vakcinų yra utilizuojama: vien per liepą jau sunaikinta per 14 tūkst. pasibaigusio galiojimo vakcinos dozių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 47,1 proc. žmonių.
Kas dieną reikia 7 tūkst. skiepų
„Tam, kad rudenį mokslo metus pasiektumėme su aukštu vakcinacijos procentu, mums reikėtų, kad kiekvieną dieną užsiregistruotų, ateitų skiepytis vidutiniškai ne mažiau nei 7 tūkst. žmonių. Į tai ir turime orientuotis, nes jei bus vis mažiau ir mažiau, rudenį tos kritinės masės nebus“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė ministras.
Europos Sąjunga ir jos šalys, įskaitant Lietuvą, kėlė tikslą dar vasarą paskiepyti 70 proc. gyventojų, prezidentas Gitanas Nausėda buvo užsibrėžęs, jog šalyje šis rodiklis būtų pasiektas iki liepos 6-osios, tačiau lėtėjant vakcinavimo tempams, trečiadienio duomenimis, paskiepyta 47,1 proc. gyventojų.
Prezidentūra ragina Sveikatos apsaugos ministeriją ir Vyriausybę nukreipti pastangas į skeptiškai dėl skiepų nusiteikusiųjų informavimą, premjerė Ingrida Šimonytė teigia norinti, kad kolektyvinis imunitetas Lietuvoje nuo COVID-19 būtų pasiektas iki rudens, kadangi kitu atveju susirgimų rodikliai gali išaugti.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
