Jeigu išgeriate daugiau nei 14 taurių bet kokio alkoholio per savaitę – jums gali išsivystyti silpnaprotystė. Tačiau jūsų neišgelbės ir visiškas alkoholio atsisakymas – negeriantys žmonės taip pat rizikuoja susirgti šia liga. Tiesiog ligos eigos mechanizmas šiek tiek skirsis. Tokie yra tyrimo rezultatai, kurie buvo publikuot „EurekAlert“.
Mokslininkai įarodė: protingai vartojant alkoholį, silpnaprotystės išsivystymo rizika sumažėja. O jeigu visiškai atsisakysite alkoholio arba atvirkščiai, gersite daug, išvengti šios ligos greičiausiai nepavyks. Tiesa, dar neaišku, kodėl taip nutinka.
Prancūzijos nacionalinio sveikatos ir medicininių tyrimų „Inserm“ instituto ir Londono universiteto koledžo mokslininkai nusprendė ištirti ryšį tarp alkoholio vartojimo pasiekus vidutinį amžių ir silpnaprotystės sulaukus vyresniojo amžiaus.
Mokslininkai taip pat ištyrė, kaip šį tarpusavio ryšį veikia širdies ir kraujagyslių ligos (insultas, išemija ir diabetas).
Mokslininkai vertino dalyvių duomenis nuo 1985 iki 1993 metų. Juos domino, kiek alkoholio šiuo laikotarpiu suvartodavo žmonės ir ar jie buvo nuo jo priklausomi. Vidutinis dalyvių amžius tuo momentu buvo 50 metų.
Taip pat mokslininkai tyrė duomenis nuo 1985 iki 2004 metų. Šį kartą jie aiškinosi, ar ilgalaikis alkoholinių gėrimų vartojimas tapo silpnaprotystės sulaukus ankstyvo vyresniojo amžiaus priežastimi.
Mokslininkai pastebėjo, kad nuo 1991 m. geriantys tyrimo dalyviai pradėjo dažniau lankytis ligoninėse dėl įvairių ligų, sukeliamų alkoholio, ir silpnaprotystės. Taip pat daugelis jų pradėjo sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Tyrimas truko 23 metus. Tarp 9 087 jame dalyvavusių žmonių buvo užfiksuoti 397 intelekto sutrikimo atvejai. Mokslininkai pastebėjo, kad silpnaprotystė išsivysto sulaukus maždaug 76 metų.
Mokslininkai taip pat ištyrė, kaip šiuos rezultatus galėjo įtakoti socialiniai-demografiniai faktoriai, gyvenimo būdas ir dalyvių sveikata.
Jie pastebėjo, kad dažniausiai nuo silpnaprotystės kentėjo žmonės, kurie visiškai nevartojo alkoholio arba išgerdavo daugiau nei 14 taurių alkoholio per savaitę.
Kad būtų aiškiau, štai kiek įvairaus alkoholio rūšių galima išgerti per savaitę:
- 14 standartinių vyno taurių po 76 ml = 1,06 l;
- 14 standartinių degtinės taurelių = 0,7 l;
- 14 standartinių alaus arba silpnų alkoholinių gėrimų bokalų po 250 ml = 3,5 l;
- 14 standartinių viskio stiklinių po 25 ml = 0,35 l.
Mokslininkai sužinojo: jeigu žmonės geria alkoholį laikydamiesi šių normų, senatvėje jie rečiau kenčia nuo silpnaprotystės.
Jeigu visgi žmogus išgeria 14 taurių per savaitę ir geria dar daugiau, su kiekviena 7-a taure silpnaprotystės išsivystymo rizika senatvėje padidėja 17 proc.
Didžiojoje Britanijoje 14 taurių alkoholio – tai maksimali norma tiek vyrams, tiek moterims. Tačiau daugelyje kitų šalių šis rodiklis yra daug aukštesnis.
Iš esmės paaiškėjo, kad ir visiškai negeriantys žmonės, ir alkoholikai turi vienodą tikimybę senatvėje susirgti silpnaprotyste. Vienintelis skirtumas – skirtingos šio sutrikimo atsiradimo priežastys.
Taip pat mokslininkai tikisi, kad jų darbo dėka alkoholinių gėrimų norma suaugusiems žmonėms bus sumažinta. Juk senatvėje tai padės išsaugoti sveiką protą.
Mokslininkai taip pat sako, kad negeriantys žmonės dėl šių rezultatų neturėtų pradėti gerti. Yra labai svarių priežasčių atsisakyti alkoholio. Kai kuriems žmonėms girtuokliavimas gali pasibaigti psichonerviniais sutrikimais, kepenų ciroze, vėžiu ir mirtimi.
Sevilė Jasar, viena tyrimo autorių, medicinos mokslų daktarė, atstovaujanti Džono Hopkinso medicinos mokyklai, papasakojo:
„Tai labai svarbus tyrimas. Jis užpildo kai kurias žinių spragas. Bet mes turime išlikti atsargūs ir nekeisti dabartinių alkoholio vartojimo rekomendacijų, kurios paremtos epidemiologiniais tyrimais.“
Daktarė Jasar siūlo tęsti šiuos ir panašius tyrimus ateityje.
„Nuo 1 iki 14 taurių alkoholio per savaitę gėrimas gali padėti išsaugoti sveiką protą. Tačiau jeigu nuspręsite gerti alkoholinius gėrimus, turėkite omenyje visas su tuo susijusias rizikas, tarp jų ir vėžio atsiradimą bei kepenų ligas“, – reziumavo daktarė Jasar.
