„Ištekinau savo geriausią draugę už vaikino, su kuriuo ji susitikinėjo gerus trejus metus. Niekada jai nieko nesakiau, bet jis man niekada nepatiko. Tačiau išgirdusi jo tostą per vestuves aš tik dar kartą įsitikinau, kad mano draugės laukia sunkus gyvenimas“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi šiaulietė Kornelija.
Moterys, kurios turi geriausias drauges tikrai supras, kad ir kokį vaikiną jos susirastų – šis niekada nebus iki galo geras. Su Vika mes esame pažįstamos nuo mažumės, myliu ją kaip tikrą savo seserį.
Todėl nieko keisto, kad jos gyvenime atsiradus vaikinui, aš jį nuskanavau labai atidžiai. Pradėkime nuo to, kad Vika su juo gyveno trejus metus iki pat vestuvių. Jie apsigyveno iš karto draugystės pradžioje, tačiau jau man tada tapo aišku, kad šie santykiai nėra geras pavyzdys.
Vika nuo pat pradžių buvo jo prašyta po darbo skubėti namo, ruošti savo vaikinui maistą ir sutvarkyti namus. Ir taip kasdien. Matai ponas turi grįžęs iš darbo rasti tvarkingus namus ir pagamintą merginos maistą.
Visas savo santaupas jis išleidžia ne bendriems interesams ar kelionėms, o kompiuteriniams žaidimams ir vakarėliams su draugais.
Pribloškė išgirstas tostas
Kai jie paskelbė apie savo vestuves, aš širdyje buvau tikrai nusiminusi. Linkėjau savo draugei kur kas geresnio vyro, bet kas aš tokia, kad kiščiausi į jos meilės santykius?
Vestuvėse man tapo aišku, kad ši santuoka arba ilgai netruks, arba baigsis skyrybomis. Kai jaunikis atsistojo sakyti tosto, jis dėkojo savo tėvams, kalbėjo apie tai, koks pašėlęs merginykas jis buvo ir kaip čia netikėtai jis dabar stovi savo vestuvėse.
Dar save drąsiai pavadino svajonių jaunikiu, juokėsi, kokia laimė teko Vikai jį gauti. Ėmiau net raudonuoti iš svetimos gėdos, vargšė mano draugė…
Ir nė vieno gražaus žodelio apie žmoną, naują vedybinį gyvenimą ar net meilę. Moterys, nebūkite aklos, netekėkite už tokių kvailių. Atsimerkite laiku, nes po to jau gali būti per vėlu.
Autorius: skaitytoja Kornelija
