– Ššš, – atsargiai apsisukau, bet nieko nepamačiau. Po poros minučių vėl išgirdau garsą. Viskas vyko klinikos vestibiulyje.
Įdėmiai apžiūrėjęs ant spintelės pastebėjau automatinį aromatų difuzorių. Po kurio laiko išleido tą patį garsą ir ore pasklido gaivus kvapas. Bet, tiesą sakant, pirmas dalykas, kurį norėjau padaryti, buvo paprašyti išjungti šį aromatingą dalyką.
Kvapas buvo labai dirbtinis ir netinka klinikai. Iš karto prisiminiau, kai prieš keletą metų atostogavau Turkijos viešbutyje.
Ten mus visada džiugino malonus, subtilus žolelių aromatas, kurio neprilygsta dirbtiniam oro gaiviklio kvapui.
Žinoma, pasidarė įdomu, ką jie panaudojo kambariuose, kad pasiektų tokį efektą. O kai sužinojau, nustebau, kad viskas daug paprasčiau nei maniau.
Tarnaitė prieš valydama visada atidarydavo langą. Tačiau vos tik ji pradėjo šluostyti dulkes, langai užsidarė.
Ir tada pasirodė druska!
- Šiame viešbutyje buvo plačiai naudojama aromaterapija, o kvapas kambariuose taip pat buvo labai svarbus.
- Ant spintelės prie durų stovėjo graži stiklinė vaza, pusiau užpildyta stambia jūros druska. Anksčiau tam neteikdavau didelės reikšmės, bet tai pasirodė svarbi detalė.
- Tarnaitė paaiškino, kad prieš valydama papurtė vazą, kad nesikauptų druska. Į jį buvo įpilta šiek tiek aromatingų žolelių užpilo (tikslaus recepto nežino net tarnaitės).
– Tai viskas? – klausiate. Taip, tai tiesa! Leiskite jums pasakyti, kad kvapai kambaryje yra tiesiog nuostabūs.
Grįžusi namo iš karto pritaikiau šį kvapų kūrimo būdą savo namuose. Ir šiek tiek patobulino.
Dabar savo namuose turiu mažus indelius su druska, išdėliotą visame kambaryje. Sudedu juos į lentynas, o keletą laikau patalynės spintoje. Vienas stovi prie batų koridoriuje.
Į stiklainius dedu jūros druską, nors manau galima naudoti ir įprastą druską. Tada įlašinu 8-9 lašus eterinio aliejaus. Kas 3 dienas į stiklainius sukrėčiu druską, kad geriau sklistų aromatai.
