Klausiausi Liudviko XIV dvare grojusio kompozitoriaus ir hapsichordo virtuozo Jeano Henri D’Angleberto muzikos. Ji man asocijuojasi su nepaprasta prabanga, baroko architektūra, Tiuilri ir Versalio rūmais.
Tačiau pasikapstęs šiame vaizdelyje žinai, kad rūmai dvokė fekalijomis, kiekvienas kampas apšlapintas, smarvė neišpasakyta. Regis, tas pat dedasi Lietuvoje. Pavyzdžių toli ieškoti netenka. Antai D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ skaitymas sukelia tokį patį disonansą tarp fasado ir turinio.
Kontradikcijų sąrašas netrumpas. Du naujausi pritrenkiantys įvykiai rutuliojasi prieš norinčių matyti akis. Apie vieną rašo lrytas.lt: ginče tarp Lietuvos ir Baltarusijos įmonės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pateikė Lietuvos teismui pažymą Baltarusijos įmonės naudai, savo argumentaciją paremdama beveik vien Baltarusijos konstitucija ir įstatymais.
Dar konstatavo, kad aukščiausius Baltarusijos valdžios organus renka „Baltarusijos žmonės“, todėl Lietuvos įmonė turi grąžinti pinigus už neįvykusį sandorį diktatoriaus ir žudiko A. Lukašenkos valdomai įmonei. Na, taip, jeigu galima atiduoti į žudiko rankas baltarusių disidentą ir dėl to likti nenubaustam, tai ir šiuo atveju Baltarusijos diktatūra įžūliai tapatinama su Vakarų demokratija.
Antras įvykis: Vilniuje įsitaisiusi „Exo Moskvy“ redakcija, (vyr. redaktoriaus A. Venediktovo pavaduotoja Tatjana Felgengauer) savo platformoje pavadinimu „Živoj gvozdj“ transliuoja „žurnalisčių“ Lizos Anikinos ir Lizos Lazersons pasipiktinimą remiančiais dronais Ukrainos karius, nes tie mat, žudo vargšus rusų „mobikus“ atėjusius į Ukrainos žemę žudyti ukrainiečius: „Jie juk taip pat aukos, tolygios koncentracijos stovyklų aukoms, ir kas per nesąmonė reikalauti leisti remti Ukrainos karines pajėgas!“
O čia dar viena citata: „Tai nereiškia, kad galima eiti į Ukrainą žudyti, bet aš asmeniškai nesu pasiruošusi savo rankomis arba artimųjų rankomis jų [rusų karių] žudyti.“ Turime „Doždj 2.0“, bet reakcijų – nulis. Siūlau įdėmiai peržiūrėti ukrainiečio tinklaraštininko Romano Cimbaliuko laidą, kurioje jis klausia, kas nutiko su Vilniumi, niekaip nereaguojančiu į dvi rusų fašistų armijos ferštejeres.
Išvada apie minėtus ir kitus žemiau mano aprašomus atvejus peršasi savaime: principingumas Lietuvoje tampa keiksmažodžiu.
Tai patvirtina politikų reakcija į D. Pancerovo ir B. Davidonytės tyrimą apie galimą politinę korupciją VSD bei prezidento G. Nausėdos vaidmenį jame. Tyrimas, kuris turėjo būti atliktas jam tik nugriaudėjus prieš kelerius metus, nugulė tuo metu į Seimo narių stalčius dėl nešventos ramybės, juk rinkimai buvo ant nosies.
Žurnalistų tyrimas taip išgąsdino, kad Seimas vėl imasi, ne, ne tirti knygoje pateiktus faktus, bet diskutuoja, ar išvis toks tyrimas reikalingas. Jeigu ir vėl išeis šnipštas iš tikro galimo skandalo dėl tyrimo, kuris nežinia, ar išvis įvyks, VSD vadas ir prezidentas G. Nausėda gaus nemokamą indulgenciją žvengti iš aktyviai stekenamos teisės viršenybės Lietuvoje. Matydama tokį eilinį principingumo trūkumą, visuomenė elgsis taip, kaip ir Jonelis daro.
„Ne viskas Lietuvoje taip vienareikšmiška“ ir šis nedidelis nesklandumas, nuolat virstantis didele bėda, tęsis tol, kol principingumas, o ne asmeninis interesas taps mūsų pilietinės visuomenės vertybiniu pagrindu. Retorinis klausimas: kodėl gali danai, o mes – ne? Dėl principinės pozicijos stokos Kauno meras V. Matijošaitis, vis dar darantis verslą fašistinėje Rusijoje, tai yra lobstantis iš kruvinų pinigų ir jais remdamas ruSSofašistų karą prieš Ukrainą, vėl išrinktas Kauno meru. Kas su tuo Kaunu atsitiko? Tai išrenka kažkokį V. Šustauską – antisemitą alkoholiką – meru, tai amoralų buvusį sovietinį mentą.
Vilniuje ne ką geriau. Prieštaringai vertinamas A. Zuokas pateko į antrą rinkimų turą, būsimasis AfD atitikmuo, homofobinis, šovinistinis „Pakelk galvą, lietuvi!“ Nacionalinis susivienijimas pateko į Vilniaus savivaldybės tarybą. Dėl beprincipingumo atsiranda žmonės, puošiantys sunaikintą rusų banditų tanką Ukrainoje gėlėmis ir juos ginantys. Pastarieji dievagojasi, kad vadovaujasi humanistiniais sumetimais, taip pat šūkiais „Tegyvuoja žodžio ir nuomonės laisvė!“, „Nekiršinkite tautos!“.
Nuo kada naikinantis miestus, prievartaujantis moteris ir vaikus, plėšiantis ką tik pamato žudikas vertas pagarbos? Kas atsitiko su tais daugiau kaip dvidešimt penkiais procentais lietuvių, kurių karas Ukrainoje niekaip nepaveikė („Vilmorus“, 2023)? Kas su tais vis važiuojančiais pilnais autobusais į Baltarusiją pigiau apsipirkti?
Kas su Lietuvos geležinkelių vadovybe, Lietuvos dešiniųjų vyriausybe, kad pro pirštus žiūri į neteisėtas, į sankcijų sąrašą įtrauktas tūkstantinėmis tonomis iš Baltarusijos į Kaliningradą ir Klaipėdos uostą vežamas prekes? Gal jau laikas nustoti atsiprašinėti, teisintis duriant pirštu į Briuselį, mat Briuselio kaltė? Kodėl už juos darbą – sankcionuotų prekių kontrolę – turi dirbti žurnalistai?
Kas su Lietuvos geležinkelių vadovybe, Lietuvos dešiniųjų vyriausybe, kad pro pirštus žiūri į neteisėtas, į sankcijų sąrašą įtrauktas tūkstantinėmis tonomis iš Baltarusijos į Kaliningradą ir Klaipėdos uostą vežamas prekes?
Čia tai bent žurnalistinis užsiėmimas, premjere Ingrida Šimonyte, tikrai kelių tūkstančių eurų honorarą jiems išmokėkite! Bet kur tau, politikams svarbiausia kelti algas sau, premijas išsimokėti nežinia už ką. O gavus per mažai algos, kreiptis, kaip antai mūsų teisėjai, į teismą, su prašymu išaiškinti, ar mažos teisėjų algos neprieštarauja Konstitucijai. Pasiklausius jų raudos, jie tokie vargšai, kad Konstitucinis Teismas apsiėmė spręsti, kiek teisėjams reikia orių tūkstančių, kad jie išliktų ori neliečiamųjų kasta. Nelabai aišku, kokiu pagrindu KT imasi šios bylos, juk Konstitucijoje nieko nėra apie tai, koks turi būti orių teisėjų orių algų dydis, kaip ir apie tai, kad tik teisėjai turi teisę į išskirtinį profesinį orumą.
Jeigu jau taip, tai yra ir daugiau orių oriai uždirbti norinčių visuomenės grupių, kurias KT taip pat turėtų apginti, sąrašas begalinis. Šiandienos KT savo sprendimu imtis teisėjų užtarėjo vaidmens pats kėsinasi į Lietuvos Konstitucijos 29 straipsnį, kuriame deklaruojama: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“ Reakcijų į KT teisėjų privačių ir viešų interesų painiojimą? Nulis.
Tęsiant principingumo stokos temą: kur dingo G. Nausėdos šūkis, utriruoju – „Gerovės valstybė Lietuvai per dvidešimt keturias valandas!“? Prezidentui reikėtų susipažinti su Lietuvos nevyriausybinių organizacijų (NO) pateikta šešėline vadinama ataskaita Jungtinėms Tautoms apie ekonominę ir socialinę padėtį „gerovės valstybėje“ Lietuvoje. Susipažinus, prezidentui derėtų viešai žydiška tradicija plėšytis marškinius ir barstytis galvą pelenais už neįvykdytą pažadą. Juk dėl jo G. Nausėda tapo prezidentu? Bet mūsų prezidentas „pasakų“ neskaito, o spaudos juo labiau.
Paskaitytų, sužinotų, kad NO išvada neguodžianti: remiantis 2021 m. duomenimis, su skurdo rizika susiduria kas penktas Lietuvos gyventojas. Nemažos dalies žmonių menkos darbo pajamos – ne vienintelė aukštos skurdo rizikos priežastis. NO vertinimu, valstybės pagalba skurstančiai visuomenės daliai taip pat per kukli, nes dažnai nedarbo draudimo ir šalpos išmokos neleidžia peršokti skurdo slenksčio. Tad jeigu socialdemokratų pergalės savivaldybių rinkimuose atsispindės ir ateinančiuose Seimo rinkimuose, LSDP, kad iš esmės pradėtų spręsti susikaupusias ekonomines ir socialines problemas, turės drąsiai vykdyti socialdemokratines reformas. Akivaizdu, kad visuomenė jiems pribrendusi.
Stebint savivaldybių rinkimus, tenka konstatuoti, kad Druskininkai, Kaunas, Širvintos, Šalčininkai toliau lieka beprincipių kunigaikštukų-verslininkų rankose.
Stebint savivaldybių rinkimus, tenka konstatuoti, kad Druskininkai, Kaunas, Širvintos, Šalčininkai toliau lieka beprincipių kunigaikštukų-verslininkų rankose. Kauno meras atvirai neprisileidžia žurnalistų, Druskininkų meras sukurpė kišeninę Druskininkų žiniasklaidą, Širvintos neatsilieka, o Šalčininkai ir toliau be prošvaisčių. Liūdna, kai matai, kad autoritarinės tendencijos Lietuvoje niekur nedingsta, atvirkščiai, jos atvirai puoselėjamos.
Regis, mūsų demokratiniai institutai, turintys stabdyti panašias tendencijas, išlieka bedančiai, ką ir rodo politinio elito reakcijos į D. Pancerovo ir B. Davidonytės tyrimą. Negi tikrai kažkas negerai ant Lietuvos? Kol nepradedi kapstytis, kaip ir viskas visai nieko…
Šaltinis: LRT.LT
