Iki šiol aktorius, televizijos laidų vedėjas, humoristas Vytautas Šapranauskas yra laikomas vienu geriausių savo amato virtuozų Lietuvos istorijoje. Savo paskutinį vaidmenį kine jis sukūrė jau po aktoriaus mirties išleistame režisieriaus Emilio Vėlyvio filme „Redirected“. Laidoje „Bus visko“ kūrėjas atviravo apie iš gyvenimo pasitraukusį kolegą. Anot jo, V. Šapranauskui vidinis skausmas tapo per sunkus.
Iš gyvenimo Vytautas Šapranauskas pasitraukė dieną prieš savo 55-ąjį gimtadienį, 2013 m. balandžio 18-ąją. Naujienai apskriejus Lietuvą, šalis tari sustojo – lietuviai buvo sukrėsti, kad prieš jų akis kančią juoku vertęs meistras pasirinko išeiti.
2013 m. pavasarį, kalbėdamas su portalu „Lrytas“ Emilis Vėlyvis dalijosi, jog paskutinįkart su V. Šapranausku kalbėjosi likus mažiau nei savaitei iki jo mirties.
„Pats man paskambino naktį, aš tuo metu važiavau į darbą, jis – namo iš kažkokių gastrolių. Linksmai plepėjome, nesijautė, kad kažkas negerai. Du kartus skambinomės. Bet ir šiaip, į jį pažiūrėjus, niekada nebuvo įspūdžio, kad kažkas tokio gali nutikti. Jokios nuojautos. Kita vertus, komikai širdyje yra tragikai“, – tuomet kalbėjo paskutinio V. Šapranausko filmo režisierius.
V. Skaraičio / BNS nuotr.
Praėjus dvylikai metų po nelaimės, galima kelti atvirą klausimą, ar Vytautą Šapranauską kas nors sugebėjo pakeisti ekranuose, teatro scenoje ir lietuvių širdyse. Dažnas, ko gero, atsakytų, kad ne.
Kartu su juo dirbęs ir gan artimus santykius palaikęs Emilis Vėlyvis mano, jog po aktoriaus mirties kilęs ažiotažas, kai pramogų pasaulio atstovai mėgino demonstruoti artimą draugystę su išėjusiu genijumi, buvo tragiškai juokingas.
„Buvo įvairių kalbų, įvairių pasvarstymų. Visi pradėjo jį labai laikyti draugu – tas buvo juokinga. Aš manau, kad Vytautas Šapranauskas neturėjo draugų“, – laidoje „Bus visko“ sakė E. Vėlyvis.
Tai jis vadina prakeiksmu, kurį nešasi ypatingo talento žmonės.
V. Skaraičio / BNS nuotr. ir LNK stop kadras
„Čia komiko prakeiksmas, kai jis viduje yra labai liūdnas, o sugeba fantastiškai juokinti, pralinksminti kitus“, – kalbėjo režisierius.
E. Vėlyvis neneigė, kad V. Šapranausko žalingi įpročiai buvo žinomi viešai.
„Jis turėjo tą reikalą, vadinamąsias kūrybines atostogas, į kurias išvažiuodavo, pabėgdavo. Kažkas viduje jį kankino ir užkankino tiek, kad vidinis skausmas buvo per didelis. Jei jis per didelis, žmogus priima sprendimą išeiti iš šio pasaulio, nebenori to kęsti. Ir viskas“, – sakė E. Vėlyvis.
