Nepaisant politikų bandymų raminti visuomenę, slopinamas gyventojų nerimas dėl karo grėsmės galiausiai vis tiek prasiverš, buvusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio tinklalaidėje kalbėjo visuomenininkas Jonas Ohmanas.
Savo tinklalaidėje anglų kalba „Eskalacija“ G.Lansdbergis praėjusią savaitę kalbino paramą Ukrainai telkiančios nevyriausybinės organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėją J.Ohmaną.
Epizodo metu buvęs konservatorių vedlys su J.Ohmanu aptarė besikeičiančias technologijas kare, logistinius iššūkius, su kuriais tenka susidurti ir „Blue / Yellow“, o taip ir tai, ar Lietuva sugebėjo išmokti karo Ukrainoje pamokas.
Tinklalaidės metu G.Landsbergis pastebėjo, kad pakliuvome į tokią situaciją, kai valdžios atstovai yra įsitikinę, jog geriau yra raminti visuomenę dėl galimų karo grėsmių, nesėti panikos tarp gyventojų.
Savo tinklalaidėje anglų kalba „Eskalacija“ G.Lansdbergis praėjusią savaitę kalbino paramą Ukrainai telkiančios nevyriausybinės organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėją J.Ohmaną.
Epizodo metu buvęs konservatorių vedlys su J.Ohmanu aptarė besikeičiančias technologijas kare, logistinius iššūkius, su kuriais tenka susidurti ir „Blue / Yellow“, o taip ir tai, ar Lietuva sugebėjo išmokti karo Ukrainoje pamokas.
Tinklalaidės metu G.Landsbergis pastebėjo, kad pakliuvome į tokią situaciją, kai valdžios atstovai yra įsitikinę, jog geriau yra raminti visuomenę dėl galimų karo grėsmių, nesėti panikos tarp gyventojų.
Abejoja, kad Rusija sutiks su paliaubomis: net ir norėdama negalėtų nutraukti karo
Visgi, G.Landsbergis pabrėžė, kad galiausiai kils visai kitokio pobūdžio visuomenės panika, kai gyventojai pradės suprasti, arba jau dabar vis labiau pradeda suprasti, kad situacija progresuoja daug labiau negu jiems atskleidžia valdžia.
„Kai jauti nerimą, o Vyriausybė tau pasako „nesijaudink“, tai juk vis tiek jauti nerimą“, – argumentavo G.Landsbergis.
„Ir kažkuriuo metu tai vis tiek prasiverš“, – pritarė J.Ohmanas.
J.Ohmanas svarstė, kad yra nemažai priežasčių, kodėl skirtingose šalyse politikai pasirenka tokį komunikacijos su visuomene apie galimas grėsmes būdą.
„Galime kalbėti apie Lietuvą, kur tai galime pastebėti. Nesu patenkintas valdžios raginimu nurimti. Niekas ir neprašo panikuoti. Bet tai yra politinis dalykas, susijęs su šalies praeitimi.
Turime suprasti, kad tas patriotinis naratyvas buvo labai susietas su tam tikromis politinėmis partijomis šalyje – tai politinė dešinė, konservatoriai, kaip jūs.
Tačiau tai nėra socialdemokratų istorijos dalis. Iš dalies jie bijo, kad jeigu jie imsis šios temos, turės politinių iššūkių. Jų rinkėjai gali su tuo nesutikti“, – pastebėjo J.Ohmanas.
Tačiau tuo pačiu J.Ohmanas atkreipė dėmesį, kad toks raminantis politikų tonas yra būdingas ne tik Lietuvoje.
„Visi sako, nurimkite, valdžia žino, ką daro. Vyksta hibridinė agresija, nėra iki galo aišku, ar tai jau galima vadinti karu, ar ne, tačiau Europos požiūris – organizuokime suvažiavimus, konferencijas, pakalbėkime.
Visa tai yra susiję su valdžios atstovų pasimetimu, kaip reaguoti į visas šias grėsmes“, – įsitikinęs jis.
J.Ohmanas nurodė, kad G.Landsbergis buvo vienas iš nedaugelio balsų Europoje, kuris jau anksčiau garsiai kalbėjo apie Rusijos grėsmę.
„Dabar girdime ir daugiau balsų. Girdime estus, kartais net ir vokiečius. Tačiau toji karta, kuri gimė ir užaugo Šaltojo karo pabaigoje, ir kuri dabar yra valdžioje, jie turi kitokią istoriją ir jie nenori grįžti į viduramžius“, – svarstė jis.
G.Landsbergis pastebėjo, kad prie sudėtingos dabartinės geopolitinės situacijos prisidėjo dar vienas elementas – pasikeitę Europos ir JAV santykiai.
JAV pozicija, kaip pabrėžė J.Ohmanas, sukelia labai daug sumišimo tokioms valstybėms, kaip Lietuva.
„Mes visą laiką laukiame amerikiečių. Tai yra mūsų naratyvo dalis. Galbūt laukiame veltui, tačiau mes vis tiek laukiame“, – pastebėjo jis, priminęs ir partizanų kovą.
„Ar JAV iš tiesų ištęsėtų savo pažadus? Mes prisimename George’o Busho žodžius, tačiau dabar valdžioje – kitas žmogus, sakantis labai skirtingus dalykus, kad dabar taisyklės bus kitokios, ir kad tas, kas yra mano sąjungininkas šiandien, rytoj gali juo nebebūti.
Tai ne tik kelia nerimą, bet yra ir painu mūsų šaliai – o taip pat ir jų. Todėl turime priimti labai rimtus sprendimus ateičiai“, – įvertino J.Ohmanas.
Tiesa, J.Ohmanas pasakojo iš pačių kariaujančių ukrainiečių išgirdęs, kad, Rusijai užpuolus Lietuvą, patys ukrainiečiai norėtų prisidėti prie Lietuvos gynybos.
„Ukrainiečiai supranta, kad jie turi stovėti šalia savo partnerių – šiuo atveju, šalia Lietuvos ir šio regiono šalių. Jie supranta, kad tai yra bendras priešas ir viso regiono problema.
Todėl nenustebčiau, jeigu ateityje vienokiu ar kitokiu būdu pamatytume Ukrainos pareiškimą, kad jie galėtų ir norėtų prisidėti prie Lietuvos gynybos“, – kalbėjo J.Ohmanas.
