Tai nėra sąžiningas mėginimas siekti taikos, o bandymas apgauti procese dalyvaujančias šalis, kuo labiau vilkinant laiką – taip Rusijos kalbas apie pasirengimą pradėti derybas su Ukraina dėl karo užbaigimo įvertino prezidentas Gitanas Nausėda, įvertinęs, ko laukia Kremlius.
„Tebesitęsiantis dūmų uždangų, apgaudinėjimo, viliojimo į pinkles procesas, kurį Rusija senokai pradėjo. Man atrodo, visi proceso dalyviai jau puikiai supranta, kokiais motyvais vadovaujasi Rusija. Rusijos tikslas yra vilkinti. Jie įsivaizduoja, kad laikas yra jų sąjungininkas, ir kuo ilgiau jie ištemps šį procesą, galbūt pasieks geresnę situaciją po mėnesio, dviejų ar trijų.
Labai sunku įlįsti į jų galvas, kadangi keistos tos jų galvos, ir pabandyti nuspėti, kas ten yra – ar jie laukia NATO viršūnių susitikimo tam, kad pasižiūrėtų, ar Vakarų bendruomenė yra tvirta, ar priima tuos sprendimus, kurie yra reikalingi dabartinėje situacijoje, ar vis dėlto Vakarų bendruomenė svyruoja – tai jiems būtų gera žinia.
Visa tai yra ne sąžiningas ir nuoširdus siekis siekti taikos, o mėginimas apgaudinėti sutarties partnerius arba dalyvaujančias šiame procese šalis tam, kad išsikovotų maksimalią naudą“, – pabrėžė G.Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad per šiuos metus galėjome gerai suprasti, koks yra Kremliaus režimas, kokia yra jo esmė, ir „nelipti eilinį kartą į tą pačią duobę“.
Anot šalies vadovo, Kremlius puikiai žino, kad Ukrainos prezidentas ir Ukrainos tauta nesutiks su Krymo aneksijos legitimizacija, nes tai jiems yra absoliuti raudona linija.
„Žinodami tai, jie savotiškai permeta kamuolį Ukrainai, sakydami, kad žiūrėkite, mes pateikėme pasiūlymą, o kita pusė nenori bendradarbiauti. Galima iškelti visokias sąlygas – galima iškelti sąlygą, kad Ukraina tampa Rusijos protektoratu. Ar tai bus sąlyga, kuri priimtina Ukrainos tautai? Žinoma, kad ne, reiškia procesas šioje vietoje sustos, Rusija bus pasiekusi savo tikslų“, – kalbėjo G.Nausėda.
Užsienio žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė sustabdyti Rusijos invaziją į Ukrainą dabartinėje fronto linijoje, o mainais JAV turėtų pripažinti Rusijos suverenitetą 2014 metais jos aneksuotame Krymo pusiasalyje ir neleisti Ukrainai įstoti į NATO.
Vertindamas šias sąlygas G.Nausėda pabrėžė, kad Rusija eis tiek, kiek jai bus leista eiti.
„Dėl NATO – praėjusiuose trijuose NATO viršūnių susitikimuose, kuriuose aš dalyvavau, buvo vis stipriau pabrėžiama tai, kad Ukraina taps NATO dalimi, kad tai yra laiko klausimas, kad tai yra negrįžtamas procesas.
Jeigu dabar, kitame NATO viršūnių susitikime mes iškelsime postulatą, kuris yra visiškai priešingas tam, kas buvo iki tol tris kartus kartota, klausimas, koks yra NATO, kaip organizacijos, kredibilumas“, – nurodė šalies vadovas.
G.Nausėda taip pat neskubėtų daryti išvadų, kad JAV nusisuka nuo Ukrainos.
„JAV yra tas partneris, kuris šiandien turi svertus, priemones paveikti Rusiją. Dabar viskas priklauso nuo JAV, kiek jos yra pasirengusios spausti Rusiją tam, kad Rusija pirmiausiai nuoširdžiai atsisėstų prie derybų stalo.
Man atrodo, mes dar esame iki to esančiame etape – Rusija dar rimtai net neatsisėdo prie derybų stalo, nes visi jos veiksmai rodo, kad ji netrauktuoja šio proceso kaip rimtų taikos derybų.
Jeigu pavyks tai padaryti – ir sankijos, ir naftos kainos, ir kiti ekonominiai bei politiniai svertai yra JAV dispozicijoje, todėl visi su viltimi žvelgiame į JAV, ir esame pasirengę, kaip ES, bendradarbiauti“, – kalbėjo G.Nausėda.
