Žurnalistas ir laidų vedėjas Orijus Gasanovas save vadina itin išlaidžiu žmogumi – šį jo bruožą artimieji ir draugai nuolat bando pataisyti, tačiau jis sako nesileidžiantis. „Pinigai gali teikti laimę, juos reikia tik mokėti išnaudoti. Aš juos išnaudoju, kad mano visos dienos būtų kiek įmanoma laimingesnės“, – sako Orijus.
LRT.lt tęsia interviu ciklą, kuriame žymius žmones kalbina apie asmeninius finansus, kur išlaidaujama, o kur ne, kaip planuojamos išlaidos.
– Ar prisimenate savo pirmąją pažintį su pinigais? Kokia ji buvo?
– Aš atsimenu iš vaikystės tokį vieną momentą, kai man mamos draugė davė 500 talonų ir sakė: kuo greičiau ką nors nusipirk, nes vėliau jie gali būti nieko verti. Tai tą momentą atsimenu, kaip man kažkas davė grynų pinigų. 500 talonų, man atrodo, verti 5 litų. Tai ėjau į kioską prisipirkti nesąmonių. Buvau labai mažas vaikas, neatsimenu, kiek man metų buvo.
– Gaudavote kišenpinigių ar kažkaip užsidirbdavote vaikystėje?
– Ir kišenpinigių gaudavau, ir užsidirbdavau. Kišenpinigių gaudavau 2 litus per dieną į mokyklą, o uždirbdavau nuo 5 klasės, dirbdavau visokius darbus. Pirmą atlyginimą gavau būdamas 7 klasėje, man atrodo.
Pinigai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
– Kaip leisdavote savo pirmuosius pinigus?
– Pirmiausia pirkau kažkokių daiktų, paskui ėmiau pirkti drabužius. Neturėjau jų labai daug, vaikiškas užgaidas tenkindavau. Pirmą ausinuką nusipirkau, paskui džemperį. Pirkdavau tokiose parduotuvėse, kur mama neišgalėjo. Tokį patį džemperį vėliau pirmajame lietuviškame realybės šou „Akvariumas“ nešiojo dainininkas Stano ir man atrodė, kad čia dar papildoma pridėtinė vertė, nes tuo metu grupė „Delfinai“ buvo vau. Tai pamąsčiau, kad mano džemperis dėl to dar brangesnis.
– Tekdavo pasitaupyti tokiems pirkiniams?
– Ne, gaudavau 800 litų atlyginimą, nereikėdavo taupyt. Kaip moksleiviui, mano akimis, čia labai daug.
– Koks tai buvo darbas?
– Žurnalisto. Na, aš daug visokių darbų dirbau, nuo 5 klasės LRT dirbu. Paskui dirbau visokiuose laikraščiuose. Bet nepaisant visko, aš dar vaikystėje turėjau visokių versliukų, pavyzdžiui, nuomodavom „Tetrius“ su savo kiemo draugais tiems, kurie neturėdavo jo, už minutes imdavom pinigų. Dar butelius pridavinėdavom vaikystėj. Daug visokių būdų užsidirbti stengiausi turėti.
Orijus Gasanovas / G. Skaraitienės/BNS nuotr.
– Kokių pamokų apie pinigus išmokote iš tų ankstyvųjų uždarbių?
– Visada žinojau, kad pinigai iš niekur neatsiranda. Niekada nesu gavęs daug pinigų už nieką, visą laiką reikia daug dirbt, kad jų turėtum.
– Iš ankstesnių jūsų interviu esu girdėjusi, kad laikote save gana išlaidžiu žmogumi. Kam daugiausia pinigų išleidžiate?
– Viskam. Jeigu sąskaitoje turiu pinigų, laikausi principo, kad juos galima išleisti. Žinoma, tai yra blogai. Kaip tik LRT švenčiau Naujus metus, tai pasakė ekonomistė Rūta Vainienė kažkokią mintį, kad tiems, kas neturi santaupų, yra nepasiruošę kažkokiam blogam momentui, yra labai blogai. Aš negalvoju apie tai, kaip kažkas gali baigtis, gyvenu šia diena. Pasakė, kad taip blogai, bet aš taip darau.
– O kai sako, kad blogai, nesijaučiate nesaugus, nėra poreikio kažkokią dalį atsidėti?
– Aš nemėgstu panikuoti iš anksto, panikuočiau tada, kai jau būtų bėda.
– Ar pasitaiko situacijų, kai reikia gyventi nuo vienos algos iki kitos?
– Pastaruoju metu ne, nes dirbu 5 darbus ir visą laiką kažkoks atlyginimas įkrenta. Bet šiaip ilgai esu gyvenęs taip – nuo vienos iki kitos algos.
Orijus Gasanovas / BNS nuotr.
– Ar esate bandęs kaip nors tramdyti savo išlaidumą?
– Ne, bando tik mano artimieji, mama, draugai. Aš visiškai nebandau. Mane bando pamokyti, kad tą ar aną galėčiau nusipirkti. Aš nemėgstu mokyti, bet taip pat galiu, ką ir kaip reikia padaryti. Yra žmonių, kurie mane moko, tik aš nesileidžiu.
– Ar yra atvejų, kai esate linkęs taupyti, arba išlaidavimas, kurio nepateisinate?
– Neperku kažkokių labai prabangių prekių. Aš išvis neperku nieko brangaus, bet perku daug visokių nesąmonių. Kvepalų nusiperku, kažkokių rūbų, reikia ar nereikia. Pamatau gražų rūbą ir perku. Tai, man atrodo, yra blogai, nes mano spinta tiesiog neužsidaro.
Pamatau gražų rūbą ir perku. Tai, man atrodo, yra blogai, nes mano spinta tiesiog neužsidaro
Maisto pirkimą reikėtų atlikti irgi su rašteliu, ką pirkti. Aš labai akcijas mėgstu, einu į parduotuvę, jei pamatau, tai paimu 5 vienetus daikto, kurį aš mėgstu. Pamatau, kad nuolaida kokioms nors mano mėgstamoms sultims, šampūnui, tai iškart pasiimu daugiau. Va, neseniai nusipirkau 5 pakuotes burnos skalavimo skysčio, nes buvo 50 proc. nuolaida.
– Tai juodieji penktadieniai, masiniai išpardavimai yra tos dienos, kai paišlaidaujate daugiau?
– Tada neinu į prekybos centrus, nes bijau tų visų grūsčių, internetu kažką pasižiūriu. Kelionių akcinių prisiperku.
– Ar yra buvęs koks nors didesnis pirkinys, kuriam būtų tekę ilgesnį laiką pataupyti? Pavyzdžiui, automobiliui, kokiam nors buities įrenginiui.
– Aš butą pirkau turėdamas nulį santaupų, tuomet man buvo 18–19 metų. Tada būsto paskolą duodavo be pradinio įnašo. Visa laimė, nes būčiau niekada nenusipirkęs buto. Nusipirkau ir turėjau sąskaitoje lygiai nulį pinigų, įsirengimui irgi neturėjau, tai ėmiau papildomą vartojimo paskolą. O kažkam taip taupyt tai neteko niekada.
Pinigai / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Ar būsto paskola nebuvo našta?
– Buvo pradžioje, kai prie būsto paskolos dar vartojimo pasiėmiau. Taip pat įmonė, kurioje dirbau, man paskolino pinigų būstui įrengti, tada dar ėmiau įsipareigojimus visokius internetui, televizijai ir kt., kai įsirenginėji butą, daug visko reikia. Galvojau, kad išprotėsiu, nes tada Lietuvoje prasidėjo ekonominė krizė. Visi tuomet kalbėjo, koks siaubas, kaip sunku, tai man irgi buvo sunku. Tuos 2–3 metus labai keikiausi, sakiau, niekas neimkit būsto paskolų, čia didžiausia nesąmonė. Bet dabar jau džiaugiuosi.
Tuos 2–3 metus labai keikiausi, sakiau, niekas neimkit būsto paskolų, čia didžiausia nesąmonė. Bet dabar jau džiaugiuosi
– Šį laikotarpį išskirtumėte kaip finansiškai sudėtingiausią?
– Taip, nes tai vienintelis laikotarpis, kai pritrūkdavo pinigų iki mėnesio galo, tada kolegos darbe paskolindavo. Juokinga būdavo, nes vieną mėnesį kažkas paskolina, tada gaunu algą ir atiduodu, kitą mėnesį jau kitas paskolina. Visi jau žinodavo, kad man reikės.
Kai pritrūkdavo pinigų iki mėnesio galo, tada kolegos darbe paskolindavo. Juokinga būdavo, nes vieną mėnesį kažkas paskolina, tada gaunu algą ir atiduodu, kitą mėnesį jau kitas paskolina
– Ką išmokote iš to laikotarpio?
– Kad aplinkui yra gerų žmonių.
– Kokios taisyklės apie pinigus laikotės ir ketinate visada laikytis?
Kiek pinigai tą gali, reikia juos panaudoti taip, kad jie teiktų džiaugsmą
– Mano taisyklė yra prieš ekonomistų pamokymus. Esu matęs daugybę tokių pavyzdžių. Ne visais atvejais tinkamas tas dalykas, bet manau, kad pinigų nereikia kaupti. Reikia mažiau gyvenime verkti ir zyzti. Kiek pinigai tą gali, reikia juos panaudoti taip, kad jie teiktų džiaugsmą. Yra žmonių, kurie aptekę pinigais, bet jie visada susirūpinę, susiraukę, jiems visada blogai, jaudinasi, kad nuvertės tie pinigai. Daug neturtingų žmonių mano, kad turtingi yra labai laimingi, bet daug pažįstu turtingų žmonių, kurie nėra laimingi. Pinigai gali teikti laimę, juos reikia tik mokėti išnaudoti. Aš juos išnaudoju, kad mano visos dienos būtų kiek įmanoma laimingesnės, tam pinigai ir skirti.
