LRT RADIJO laidoje „Vasaros Popietė“ Giedrius Savickas ryžtingai sako: „Jei galėčiau, visiems prie jūros išjungčiau telefonus.“ Aktorius dalijasi savo vasaros atradimais – pirmą kartą po penkiolikos metų leido sau atitrūkti nuo didmiesčio ir įtempto darbo grafiko visai vasarai.
G. Savickas juokauja, kad šią vasarą gyvena kaip moksleivis, laukiantis rugsėjo pirmosios, žinodamas, kad tik tada turės grįžti į įprastą gyvenimo režimą.
„Šiemet yra pirmi metai po 15 metų, kai turiu pilnas vasaros atostogas, kaip mokykloje. Laiką leidžiu prie jūros. Atėjo toks laikas, kai atsikėlęs ryte suprantu Džordanos Butkutės dainos žodžius – galiu nuvažiuoti prie jūros, bet galiu ir nevažiuoti“, – LRT RADIJO laidoje pasakoja aktorius.
Giedrius Savickas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
G. Savickas prisipažįsta, kad dabar jam visada viskas gerai. Dar žiemą davęs sau pažadą vasarą mėgautis poilsiu, šiandien aktorius sako priėmęs teisingą sprendimą, dėl kurio jaučiasi laimingas.
„Nusipirkau namuką Nemirsetoje ir supratau, kad turiu čia būti kiekvieną dieną, turiu eiti prie jūros, kad tas namukas man atsipirktų. Žinoma, esu patyręs perdegimų, tačiau dar prieš pusę metų sau pasakiau, kad ši vasara bus kitokia“, – teigia jis.
G. Savickas tikina, kad vienas poilsio prie jūros privalumų – prastas interneto ryšys, leidžiantis atsitraukti nuo telefono ir pabūti su savimi.
„Kai neturiu interneto, prisimenu save jaunystėje, kai buvau kupinas minčių ir visada mintyse kažką kurdavau. Dabar, jei turiu laisvo laiko, griebiu telefoną ir manęs nebėra. Kai dirbau vasaros stovykloje Karklėje, stebėdavau vaikus, kurie po dešimties dienų pamiršdavo, kad egzistuoja toks daiktas kaip telefonas… Man atrodo, kad visiems prie jūros reikėtų išjungti telefonus, taip pat uždrausti garsiai klausytis muzikos“, – priduria G. Savickas.
Giedrius Savickas / E. Genio / LRT nuotr.
Aktorius pasakoja, kad augdamas Klaipėdoje neįvertino jūros teikiamos ramybės, tačiau dabar prisipažįsta, kad be jos nebeįsivaizduoja savo gyvenimo.
„Kadangi užaugau Klaipėdoje, anksčiau nesuprasdavau, kodėl žmonės, tik atvažiavę į Klaipėdą, nori pamatyti jūrą. Persikraustęs į Vilnių, labiau mėgau ežerus, nes tai buvo kažkas naujo. Dabar suprantu, kad jūra man yra viskas… Važiuodamas dviračiu pušynu girdžiu, kaip iš džiaugsmo klykia paukščiai. Tai yra kažkas nuostabaus“, – LRT.lt pasakoja G. Savickas.
