Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vis didesnį nerimą kelia Rusijos karo ekonomikos deformacijos, ir tai vyksta tuo metu, kai Donaldas Trumpas spaudžia užbaigti karą Ukrainoje, „Reuters“ sakė penki su šia padėtimi susipažinę šaltiniai.
Rusijos ekonomika, kurią palaiko naftos, dujų ir naudingųjų iškasenų eksportas, per pastaruosius dvejus metus sparčiai augo, nepaisant to, kad po 2022 metų invazijos į Ukrainą Vakarai yra paskelbę virtinę sankcijų paketų. Tačiau pastaraisiais mėnesiais vidaus aktyvumas tapo įtemptas dėl darbo jėgos trūkumo ir aukštų palūkanų normų, – jos buvo padidintos bandant pažaboti infliaciją, augančią dėl rekordinių karinių išlaidų.
Tai prisidėjo prie tam tikros Rusijos elito dalies nuomonės, jog karą iš tikrųjų reikėtų spręsti derybomis, sakė du šaltiniai, susipažinę Kremliuje su tokiu požiūriu.
Toks V. Putino susirūpinimo ekonomika mastas ir jo įtaka elito požiūriui į karą Kremliuje dokumentuojamas pirmą kartą.
Praėjusiais metais Rusija pasiekė reikšmingiausių teritorinių laimėjimų nuo pat pirmųjų karo dienų ir šiuo metu kontroliuoja beveik penktadalį Ukrainos teritorijos. V. Putinas mano, jog kai kurie pagrindiniai karo tikslai jau pasiekti, įskaitant žemės, jungiančios žemyninę Rusiją su Krymu, kontrolę bei Ukrainos kariuomenės susilpnėjimą, „Reuters“ sakė vienas iš šaltinių, susipažinęs su mąstymu Kremliuje.
Rusijos prezidentas taip pat pripažįsta, jog karas kelia įtampą ekonomikai, teigė šaltinis ir paminėjo „tikrai dideles problemas“, pavyzdžiui, aukštų palūkanų normų poveikį ne karo pramonės įmonėms bei verslui.
V. Putino nusivylimas buvo akivaizdus per gruodžio 16 dienos vakarą Kremliuje vykusį susitikimą su verslo lyderiais, kai jis išplūdo aukščiausius ekonomikos pareigūnus, teigė du šaltiniai, susipažinę su diskusijomis apie ekonomiką Kremliuje bei vyriausybėje. Vienam iš šaltinių, glaustai informuotam apie šį susitikimą, buvo pranešta, kad V. Putinas buvo akivaizdžiai nepatenkintas, kai išgirdo, jog dėl aukštų kredito kainų mažinamos privačios investicijos.
Kremlius paskelbė tik įžanginius V. Putino komentarus, kuriuose jis gyrė verslą, tačiau nenurodė nė vieno verslo atstovo, dalyvavusio daugiausia už uždarų durų vykusiame susitikime. Vienas šaltinis „Reuters“ patvirtino, kad Centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina šiame susitikime nedalyvavo.
Trumpas Putinui grasina muitais ir naujomis sankcijomis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paragino V. Putiną sudaryti susitarimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo „dabar“, antraip grės didesni muitai ir papildomos sankcijos.
„Jei nesudarysime „susitarimo“ ir nepadarysime to greitai, aš neturėsiu kitos išeities, tik įvesti didelius mokesčius, muitus ir sankcijas viskam, ką Rusiją parduoda Jungtinėms Valstijoms ir įvairioms kitoms dalyvaujančioms šalims“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.
JAV vadovas pažymėjo, kad „nesiekia pakenkti Rusijai“ ir „visada palaikė labai gerus santykius su prezidentu V. Putinu“. „Padarysiu Rusijai, kurios ekonomika žlunga, ir prezidentui V. Putinui labai didelę paslaugą. Sureguliuokite ir užbaikite šį absurdišką karą dabar! Viskas tik pablogės“, – nurodė jis.
D. Trumpas užėmė griežtesnę poziciją nei antradienį per Baltuosiuose rūmuose surengtą spaudos konferenciją, kai pareiškė, kad yra „panašu“, jog jis įves papildomų sankcijų, jei V. Putinas nesės prie derybų stalo.
JAV prezidentas taip pat atsisakė pasakyti, ar tęs savo pirmtako Joe Bideno politiką siųsti Ukrainai ginklus, kuriais ši šalis galėtų atremti Rusijos invaziją, prasidėjusią 2022 m. vasarį.
„Mes tai svarstome, – spaudos konferencijoje tvirtino jis. – Kalbamės su (Ukrainos prezidentu Volodymyru) Zelenskiu, labai greitai kalbėsimės su prezidentu V. Putinu.“
D. Trumpas prieš savo inauguraciją, kuri vyko pirmadienį, buvo pažadėjęs užbaigti karą Ukrainoje dar nepradėjęs eiti pareigų, o tai pakurstė lūkesčius, kad jis panaudos paramą kaip svertą, kad priverstų Kyjivą padaryti nuolaidų Maskvai.
