Irkline valtimi per Atlantą plaukiančio Aurimo Valujavičiaus saulėtajame Majamyje, „Black Point Marina“ uoste jau laukia būrys pačių brangiausių jam žmonių. 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines tokiu būdu siekiantis paminėti 28-erių kaunietis į Majamį ketino atplaukti balandžio 23 dieną, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų prie Floridos krantų tai padaryti turėtų diena vėliau – balandžio 24-ąją.
Šiuo metu Majamyje esanti TV3 žinių žurnalistė Justė Petkevičiūtė pakalbino keliautojo iš Lietuvos artimuosius, kurie pasakojo, jog jaudulys labiausiai juos kaustė pirmosiomis kelionės dienomis.
„Nuotaikos puikios, jaudulys jau praėjęs, viskas gerai. Kaip visiems sakau, šviesa tunelio gale jau pasimatė. Nerimas jau praėjo, nes kas čia beliko, juokas tik palyginus su tuo, kas buvo išplaukus iš Ayamontės… Didžiausios nerimos dienos buvo Ispanijoje, kur reikėjo jį išlydėti. Ten ir oras buvo nepalankus, nes po to pagalvoji, jeigu išplaukus jau kažkur viduryje vandenyno užeis kokios audros, bet po to kažkaip įsivažiavo vyrukas, viskas buvo gerai ir mes apsiraminome“, – šypsojosi Aurimo tėtis Tomas Valujavičius.
Jis pridėjo, kad per tas 119 dienų daug nemigo naktų nepatyrė.
Paklaustas, kaip pavyko išugdyti tokį bebaimį keliautoją, T. Valujavičius sau visų laurų nebuvo linkęs prisiimti ir teigė, kad tai kyla iš gerų visos šeimos genų bei tinkamo jo horoskopo ženklo. Esą nuo mažens abu savo sūnus jis vedė į įvairius sporto būrelius ir nieko jiems per daug nedraudė.
„Jo horoskopas vėžys, tai jis viską daro atbulai, kaip sakoma. Toks jo charakteris, jeigu užsispiria, tai jau visada pasieks viską gyvenime“, – šypsojosi Aurimo tėtis.
Skirtingai nei tėtis, Aurimo brolis Deividas Valujavičius tikino jaudulio beveik neturėjęs ir visada besąlygiškai tikėjo brolio sėkme.
„Aš iš karto žinojau, kad čia viskas bus gerai, nes visgi čia jo ne pirmoji kelionė. Jei būtų pirmoji kelionė ir sakytų, kad plauks per Atlantą, sakyčiau kad čia visiškai kosmosas, neplauk čia… Reguliariai susiskambiname, žinome, kad viskas su juo yra gerai, todėl jokių nesklandumų man dėl to nebuvo“, – teigė jis.
Majamyje taip pat esantis Aurimo senelis Virgilijus Kazlauskas prisipažino per visą tą laiką jaudinęsis bene labiausiai.
„Tiek laiko laukti ilgai, tai faktas, kad ištinka tas jaudulys per tokį ilgą laiką. Tuos keturis mėnesius buvo dėl ko jaudintis. Kai išlips apkabinsiu, pabučiuosiu tėviškai ir pasveikinsiu su sėkmingu perplaukimu per Atlantą. Jis – didvyris, nes S. Darius ir S. Girėnas perskrido Atlantą, o jis perplaulė <…>. Tikrai jis suvienijo žmones visus. Pamatė, ką vienas žmogus gali padaryti Lietuvai“, – anūku ir jo pasiekimu didžiuojasi Aurimo senelis.
