Ukrainos ginkluotose pajėgose išminuotoju dirbęs lietuvis Rimas Armaitis paragino Lietuvos politikus liautis krapštyti nosis ir pradėti realiai veikti, o ne tik imituoti veiksmą ir kartoti jau pasenusias frazes.
„Ilgai tylėjau. Dabar – gana! Aš – ne „ekspertas“ iš minkštos kėdės. Ne kavas gurkšnojantis „analitikas“. Aš – Ukrainos karo dalyvis. Tikras, realus karys. Ne „PowerPoint“ strategas, o tas, kuris matė kraują, ugnį ir purvą. Kuris matė, kaip griūna dangus ir lydosi plienas, kuris vaikščiojo ten, kur net vilkai nevaikšto. Ir dabar mane bei tokius kaip aš „neišmanėliais“ vadina tie, kurių „karo patirtis“ baigiasi prie televizoriaus ekrano.
Tie, kurių „karo patirtis“ geriausiu atveju apsiriboja kapituliacija Afganistane kovojant su eiliniais Afganistano partizanais“, – savo feisbuko paskyroje rašė R.Armaitis.
Ukrainos ginkluotose pajėgose tarnavęs lietuvis pabrėžė, kad Ukrainos karas – konfliktas, kokio pasaulis nematė nuo Antrojo pasaulinio karo.
„Tai ne teoriniai mūšiai ant popieriaus ir popierinių žemėlapių. Tai kova dėl išlikimo, kur kiekviena klaida reiškia mirtį“, – rašė jis.
Savo feisbuko įraše R.Armaitis pateikė skaičius iš Ukrainos ir Lietuvos ir paragino politikus pagaliau imtis realių veiksmų.
Pateikiame R.Armaičio įrašą.
KARAS NEMĖGSTA MELO
Visada sakau: gali apgauti save, gali apgauti kitus, bet karo – niekada. Jis yra tik skaičiai. Ir tie skaičiai šiandien bado akis.
KURSKAS!
Kai viskas prasidėjo, į Kursko sritį įžengė apie 15 000 Ukrainos karių. Penkios veteraniškos brigados – daliniai, per ugnį ir kraują perėję pragaro kelius. Jie užėmė teritoriją, prilygstančią dviem Lietuvos apskritims. Bet tai buvo jėga.
O DABAR?
2025 m. kovą – viskas kitaip. Brigadų nebėra. Kai kurios buvo išvestos dėl milžiniškų nuostolių. Dabar Kursko fronte liko vos 1 000 karių. Technika? SUNAIKINTA. Vienintelis rimtesnis dalinys – 501-asis jūrų pėstininkų batalionas. Tačiau tai jau ne tas frontas, ne ta armija, ne ta realybė.
NEIGNORUOJAMI SKAIČIAI
Šiandien Ukrainos fronte, tik fronte čia ir dabar:
50 brigadų, apie 250 000 karių, apie 2 000 artilerijos vienetų, apie 3 000 šarvuočių. Be rotacijos. Viskas ant maksimumo.
LIETUVA?
Pasienio ilgis – beveik kaip Ukrainos fronte. Bet mūsų kariuomenė?
21 000 karių (su KASP, LŠS ir LK profesionalais).
Dvi pagrindinės brigados: „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“.
Artilerija? Vos ±75 vienetų (abejotinas skaičius, bet tokį pateikė DI)..
Šarvuočių? Apie 1 200 (abejotinas skaičius, bet tokį pateikė DI).
Tankai? 0. „Leopard 2“ dar pakeliui. Gal ateis. Gal ne.
O MES?
Sėdim ir laukiam. Pirštą į nosį. Rankas į kišenes. Tikimės, kad niekas neateis. Kad viskas „kažkaip“ susitvarkys.
KARAS NESKAMBINA Į DURIS – JIS JAS IŠSPIRIA.
Jis ateina, kai esi silpnas. Kai nepasiruošęs. Kai savi politikai gąsdina „rimtais pasisakymais“, o realūs veiksmai yra apgailėtini.
Mūsų politika? IMPOTENTIŠKA.
Mūsų sprendimai? BE VIZIJOS.
Mūsų veiksmai? BE PASEKMIŲ.
Mūsų atsakomybė? NULIS.
LAIKRODIS TIKSI. LAIKAS EINA Į PABAIGĄ!
Gal pagaliau mūsų politikai liausis nosį krapštę ir pradės mąstyti, o ne imituoti veiksmą? Gal Lietuvos kariuomenės „genijai“ nustos slėptis už svetimų citatų ir išspaus bent vieną originalią mintį?
Laikas aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti, ko mums reikia, ir atvirai pasakyti, kas nutiks, jei to nepadarysime.
Gal jau užteka tuščiažodžiauti – jau vemti verčia nuo tos tuščios gražbylystės ir mūsų „karo genijų“ kartojamų pasenusių citatų. Laikas nebekalbėti – laikas veikti. Kol dar yra ką ginti.
Šiuo savo tekstu puikiai suprantu, kad visiškai užveriu duris galimybei tapti Lietuvos kariuomenės specialistu, analizuojančiu Ukrainos karo pamokas. Bet realybė tokia: Lietuvos kontekste nereikia atgyvenusių karvedžių citatų, kurias kaip mantrą kartoja mūsų „karo genijai“.
Karo avangardu tampa technologijos, robotai, dronai, dirbtinis intelektas, link to ir reikia judėti.
Bet kaip žinote, generolai visada ruošiasi ne ateities karams, o buvusiems. Tai didžiausia klaida. Viskas tampa panašu į tai, kaip kelių priežiūros tarnybos „netikėtai“ būna „nustebintos“ pirmo sniego…
Tačiau karas nesiteirauja, ar esame pasiruošę. Jis tiesiog ateina.
