Vilnietis Mantvydas dabar turi du gimtadienius, mat prieš keletą metų jam sustojo širdis tiesiog laisvalaikiu žaidžiant krepšinį. Tik dėl neabejingų žmonių jis buvo atgaivintas ir dabar gali džiaugtis gyvenimu.
Daugiau apie pagrindinę mirties priežastį Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligas – sužinokite pažiūrėję tv3.lt laidą „Sveikatos DNR“, kurioje Mantvydas pasidalijo itin jaudinančia ir išskirtine patirtimi, o Vilniaus universiteto profesorė ir Santaros klinikų kardiologė Žaneta Petrulionienė pasidalino vertingais patarimais, kaip rūpintis savo sveikata ir kata tikrintis.
Išgyvenęs netikėtai jam kirtusį infarktą Mantvydas sako neturėjęs jokių sveikatos problemų, nerūkė, sportavo, yra buvęs kariškis, nubėgdavęs ne po vieną dešimtį kilometrų.
Įvykio detalių neprisimena iki šiol
Apie tai, kad yra buvęs prie mirties, dabar rodo belikęs vaizdo įrašas, jame matoma, kaip prie vyro pribėga kitas žmogus, kaip vėliau paaiškėjo, jis yra policininkas, ir jauna mergina, tuo metu medicinos studentė.
Jie pradėjo gaivinti suklupusį Mantvydą rankomis ir tik paskui kažkas iš buvusiųjų patalpoje prisiminė, kad mokykloje, kurioje vyko varžybos, yra defibriliatorius. Tęsiant Mantvydo gaivinimą, laiku pajungtas defibriliatorius ir vyro širdis buvo gelbėjama juo, kol atvyko greitoji pagalba.
Dabar, jau praėjus keliems metams po nelaimės, Mantvydas yra visiškai grįžęs į gyvenimą, tiesa, įvykio detalių neprisimena iki šiol.
Už išgelbėtą gyvybę jis yra dėkingas kitų žmonių neabejingumui, bet kartu siunčia žinią, kad defibriliatorius yra kritiškai svarbus norint išgelbėti žmogų, kai jo širdis sustoja.
Kardiologai, ištyrę Mantvydo sveikatos istoriją, nustatė, kad jam buvo užsikišusi priekinė tarpskilvelinė šaka, neretai liūdnai apibūdinama kaip „našlės arterija“. Šios kraujagyslės pralaidumo sutrikimai yra dažna Lietuvos vyrų mirties priežastis.
Rizikos veiksniai mirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų ypač padidėja, jei žmogus rūko, turi viršsvorio, per mažai juda, turi aukštą nereguliuojamą kraujospūdį, aukštą nereguliuojamą cholesterolio lygį, diabetą.
Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos. Pernai jos sudarė daugiau nei pusę – 52,5 proc. – visų mirties atvejų.
Antroje vietoje yra piktybiniai navikai, sudarę 18,4 proc. visų mirčių, trečioje vietoje – COVID-19 liga (6,1 proc. visų mirčių). Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė įsitikinusi, kad pagrindinę lietuvių mirties priežastį galima pakeisti, jeigu veiksmų imsis sveikatos politikai ir visuomenė.
