Ant šaligatvio paslydusią ir nukritusią Skaistę pribloškė svetimos moters poelgis: „Trūksta žodžių“

„Labai norėčiau garsiai padėkoti nepažįstamai moteriai, kuri, man paslydus ir nukritus ant šaligatvio, nepraėjo pro šalį. Tokie žmonės padeda patikėti, kad žmogiškumas gyvas“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Skaistė.

Šiomis dienomis tokie tie orai, kad ne tik šalta, bet ir vietomis be proto slidu. Tokių krentančių, kaip aš, daugybė, tik ačiū aukščiausiajam, kad kritau „sėkmingai“ – tik nestipriai susitrenkiau.

Lėkiau į darbą, skubėjau, mano klaida – turbūt buvau neatidi, neįvertinau to, kad traumų rizika dabar labai didelė. Tėškiausi, taip sakant, normaliai, net atrodė, kad girdėjau, kaip kažkas sutraškėjo, bet čia turbūt pasidarbavo baimė.

Paslydusi ir nukritusi sulaukė svetimos moters pagalbos

Kieme, pro kurį ėjau, žmonių nebuvo, tik viena vienintelė moteris, vedžiojusi šunį. Pripažinsiu, galvojau, kad eis ir nueis ramiai su savo šuneliu, bet ji išsigando turbūt ne mažiau nei aš.

Kol stojausi, ji kone prišoko prie manęs, iškart pradėjo klausti: ar man viskas gerai, ar nesusižeidžiau, ar nereikia kviesti greitosios, jei tik reikia, ji čia pat dabar tai padarys.

Skausmo buvo, širdis iš tos baimės permušinėjo, reikia skubėti į darbą, o čia tokia situacija, atrodo, ir nervas ima, kad kaip aš taip nepagalvojau, nesisaugojau, bet norėjosi tik šypsotis.

Patikinau moterį, kad viskas gerai, dar trumpai persimetėm keliais žodžiais, kad labai slidu, reikia saugotis, ji dar ir palinkėjo būti atsargiai ir neskubėti.

Atrodytų, toks mažas gestas, nieko juk nekainavęs, tik minutėlę laiko, sušildė širdį. Trūksta net žodžių… Ačiū jai milijoną kartų, kad priėjo, pasiteiravo, pasiūlė pagalbą – kad ir kokie abejingi kartais būnam vieni kitiems, bet tokie maži gyvenimiški dalykai parodo, kad žmogiškumas vis dar yra ir kito nepaliksime bėdoje.

Dar dabar pagalvojusi apie tai nusišypsau ir visiems kolegoms pasipasakojau – ne tik kad būtų atsargūs, kai taip slidu, bet ir pasidžiaugtų už tokius neabejingumo pavyzdžius.

Ką noriu pasakyti visiems, tai nebūkim akli kito nelaimei, nes niekada nežinom, kada patiems prireiks tos pagalbos – ar paslydus ir nukritus, ar sutrikus sveikatai gatvėje, ar ištikus kokiai didelei bėdai. Visi juk turim tą minutę laiko savo dienoje, kurią galim skirti geram darbui ir pagalbai.

Autorė: skaitytoja Skaistė