Lietuvai skiriama 118 mln. eurų parama: kam tiksliai bus panaudota? (31)

Oficialiai patvirtinta parama trijose srityse

Antradienį Vilniuje Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pasirašė naujus memorandumus, kuriais Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas patvirtino apie 118 mln. eurų vertės paramą Lietuvai. Tai – naujo 2021–2028 metų finansavimo laikotarpio lėšos, skirtos trims kryptims:

• civilinės saugos stiprinimui,
• teisingumo sistemos plėtrai,
• Piliečių fondo veikloms ir pilietinių iniciatyvų rėmimui.

Tokia pati paramos suma Lietuvai buvo skirta ir per ankstesnį finansavimo periodą, todėl šis sprendimas laikomas nuosekliu pasitikėjimo ženklu.

Kam bus panaudota parama?

Šalies institucijos detaliai numatė, kokias sritis sustiprins naujasis finansavimo paketas.

Civilinė sauga – vienas svarbiausių prioritetų

Lėšos bus nukreiptos į:

• ekstremalių situacijų valdymo stiprinimą,
• civilinės saugos infrastruktūros gerinimą,
• gyventojų apsaugos sistemų modernizavimą,
• pasirengimo krizėms programų plėtrą.

Esant dabartiniam geopolitiniam nestabilumui, tai laikoma strategine investicija į valstybės atsparumą.

Teisingumo sistemos plėtra

Ši kryptis apims:

• modernius teisingumo sistemos projektus,
• probacijos ir resocializacijos priemonių stiprinimą,
• žmogaus teisių apsaugos iniciatyvų finansavimą.

Šios investicijos leis toliau gerinti teisingumo prieinamumą visuomenei ir efektyvinti vykdomus procesus.

Piliečių fondas – parama bendruomenėms

Trečioji kryptis orientuota į pilietinės visuomenės stiprinimą. Lėšos bus skirtos:

• nevyriausybinių organizacijų projektams,
• bendruomeninėms iniciatyvoms,
• jaunimo programoms,
• demokratijos, įtraukties ir dalyvavimo skatinimui.

Tai fondas, kuris kuria realius, kasdienio gyvenimo pokyčius ir padeda žmonėms burti bendruomenes.

Kodėl ši parama reikšminga?

Paramos mechanizmai iš EEE valstybių yra vieni svarbiausių išorinių investicijų, skirtų ne ekonominėms kompensacijoms, o sisteminiams pokyčiams.Lietuvai šiuo metu aktualu:

• stiprinti atsparumą grėsmėms,
• modernizuoti viešąsias sistemas,
• suteikti paramą nevyriausybiniam sektoriui.

Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino sprendimas išlaikyti aukštą finansavimo lygį rodo ilgalaikį pasitikėjimą mūsų šalies institucijomis ir strateginę partnerystę.

Memorandumai – tik pradžia

Pasirašyti dokumentai užbaigia derybinį etapą, tačiau realus darbas prasidės netrukus – finansavimą administruojančios institucijos turės parengti programas, paskirstymo kriterijus ir paraiškų tvarkas.

Lėšos Lietuvą pasieks etapais, o projektai bus įgyvendinami iki 2028 metų pabaigos.