Netrukus suksime laikrodžius: pasižymėkite 1 datą (9)

Kovo pabaigoje daugelyje Europos šalių bus įvedamas vasaros laikas, skirtas ilgiau pasimėgauti saule vakarais. Tai reiškia, kad tą naktį miegosime viena valanda mažiau.

Įsiminkite, kada bus sukamas laikas, kad nepraleistumėte to ir atsibudę ryte nepamirštumėte pasitikrinti laikrodžių.

Kada pavasarį suksime laikrodžius?

Daugumoje Europos šalių vasaros laikas bus įvestas kovo 29 dieną, naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Laikrodžiai bus pasukti viena valanda į priekį, rašoma forbes.com.

Dauguma Europos valstybių laikosi vienodo vasaros laiko grafiko. Vis dėlto kai kurios šalys – pavyzdžiui, Islandija – vasaros laiko netaiko.

Vasaros laikas taikomas daugiau nei 70 šalių. Iš pradžių jis buvo įvestas siekiant geriau išnaudoti vakarines šviesos valandas ir sumažinti energijos vartojimą.

Šalininkai teigia, kad ilgesni šviesūs vakarai yra naudingi verslui ir laisvalaikiui. Kritikai pabrėžia miego sutrikimus ir galimą neigiamą poveikį sveikatai, susijusį su organizmo biologinio ritmo pokyčiais.

Kaip laiko sukimas veikia sveikatą?

Nors gali pasirodyti, kad tai tik nedidelis pokytis, vis tik dalis žmonių po laiko pasikeitimo kelias dienas jaučia nuovargį, dirglumą ar sunkiau susikaupia.

Cirkadiniai ritmai reguliuoja daugelį fiziologinių procesų augaluose, gyvūnuose ir net bakterijose. Tai rodo, kad gyvybė yra itin jautri aplinkos pokyčiams, rašoma theconversation.com.

Žmogaus vidinį biologinį laikrodį kontroliuoja nedidelė smegenų sritis – pagumburis (hipotalamas). Jis reguliuoja hormonų išsiskyrimą, kūno temperatūrą ir medžiagų apykaitą. Todėl sutrikus cirkadiniam ritmui gali išsibalansuoti ir šie procesai.

Daugumai žmonių prisitaikyti prie vasaros laiko prireikia maždaug trijų-septynių dienų, tačiau „pelėdomis“ vadinami žmonės, kurie natūraliai linkę eiti miegoti vėliau, savo miego ir budrumo ciklą gali mėginti pakeisti net dvi ar tris savaites.

Tyrimai rodo, kad svarbų vaidmenį gali turėti ir mityba. Pastebėta, kad žmonės, kurie vartoja daug riebaus maisto, po pavasarinio laikrodžių pasukimo ilgiau patiria cirkadinio ritmo sutrikimus.

Pavasarinis laikrodžių pasukimas taip pat gali šiek tiek padidinti riziką žmonėms, sergantiems sunkiomis ligomis. Tyrimai rodo, kad po vasaros laiko įvedimo gali padidėti mirtingumas, ypač dėl širdies ir kraujagyslių komplikacijų.

2024 m. atliktas tyrimas, išanalizavęs 14 milijonų mirčių JAV 2015–2019 m., nustatė nedidelį bendro mirtingumo padidėjimą po pavasarinio laiko pasikeitimo, tačiau sumažėjimą po rudens perėjimo prie žiemos laiko.

Tyrimas taip pat parodė augančią demencijos sukeltų mirčių tendenciją – jų skaičius padidėjo apie 5 proc., o didžiausias pikas pasiektas penktą savaitę po pavasarinio laiko pasikeitimo. Be to, nedidelis mirtingumo nuo vėžio padidėjimas pastebėtas pirmąją savaitę po vasaros laiko įvedimo.

Mokslininkai taip pat rekomenduoja būti atsargesniems kelyje po laikrodžių pasukimo į priekį. 2023 m. tyrimas parodė, kad po šio pokyčio vairuotojai dažniau patiria nuovargį: jų automobiliai maždaug 13 proc. dažniau vinguriavo eismo juostoje, o akių vokai dažniau trumpam užsimerkė. Kai kuriems dalyviams sutrikimo požymiai buvo pastebimi net po mėnesio.

Tuo tarpu atlikus panašų tyrimą po rudens laiko pasikeitimo vairuotojai teigė jaučiantys mažesnį mieguistumą.

Šie rezultatai rodo, kad pavasarinis laiko pasikeitimas gali turėti poveikį, kuris tęsiasi kelias savaites. Tai taip pat primena, kad žmogaus organizmas yra kur kas jautriau susijęs su natūraliais aplinkos ritmais, nei dažnai manome.