Po laidotuvių paviešintas jautrus avarijoje žuvusios 19-metės mamos laiškas (3)

Lietuvą aukrėtė skaudi žinia – tragiška avarija nusinešė vos 19-kos sulaukusios Anastasijos gyvybę. Antradienį Vilniuje artimieji ir bendražygiai palydėjo merginą į paskutinę kelionę, o vakare buvo paviešintas širdį veriantis mamos laiškas dukrai.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Anastasijos tėtis Giedrius Kaukas paviešino itin jautrų laišką.

„Mamos laiškas…

Tu išėjai.

Aš karpiau rožių žiedus ir mūsų šuo sunerimo, žiūrėdamas į tuštumą pradėjo loti. Tu buvai ten, atėjai atsisveikinti. Tik aš tavęs jau nemačiau.

Tu išėjai. Tavo svajonės liko gražiai sulankstytos ir padėtos tavo kambaryje ant tavo darbo stalo. Lyg išaugti megztiniai, kurių jau negalėsi apsirengti, bet jie tokie mieli, kad negali jų atsisakyti ir ieškai spintoje kampo, kur galėtum juos susidėti.

Ant lentos tavo ranka užrašyta, kada reikia katėms suduoti vaistų nuo erkių. Ryte pusryčiams keptuvėje dviem kiaušiniais mažiau, o ranka vis dar skaičiuoja keturias lėkštes.

Beveik pražydo hortenzijos. Tu turbūt ir dabar nepasakytum, kurios gėlės pas mus yra hortenzijos. Adelė paklausė, kokias tu gėles mėgai – ir Leonardas su šypsena atsakė, kad turbūt plastmasines… Ant tavo palangės vis dar yra tie trys kaktusai, dabar jau aš juos laistysiu, kad jie gyventų tavo kambaryje, nes jie matė ir girdėjo, kaip tu kūrei savo gyvenimą, ėjai per kliūtis, kaip tau kartais buvo sunku, ir kokie momentai tau sukeldavo lengvą šypseną.

Tavo kambaryje vis dar tvyro tavo kvepalų aromatas. Visi namai, kiekvienas kampas mena tave – tavo rankšluostis vis dar kabo vonioje, o kojinės guli prie skalbyklės laukdamos, kol jas išskalbsim.

Bet tu jau išėjai.

Ir atėjo sielvartas. Užėmė tą tuščią kėdę. Valgo iš tos tuščios lėkštės. Toks tirštas ir klampus. Kartais toks tirštas, kad per jį nepratraukiame kojų. Kartais toks tamsus, kad nematome, kur ir kodėl einame. Kartais toks klampus, kad neina įkvėpti oro. Jis visur – su juo užmiegame vakare ir jis užgriūna tamsia banga pramerkus akis ryte.

Tu išėjai. O mums liko sielvartas. Jis eis kartu mumis, visą gyvenimą. Mes turime su juo pasisveikinti, paspausti jam ranką, įsileisti į savo namus ir pasodinti prie savo stalo. Laikui einant, jis gal tiesiog pasislinks prie tolimesnio stalo kampo, bet jis bus su mumis visada. Gal vėliau jis nebus pabaisa, koks yra dabar. Jis vaikščios su mumis visur, bus su mumis. Ramiai. Jei tik leisime. Ir tais momentais, kai sukils pyktis, ir beprasmybė paims viršų, mes prisiminsime, kas iš tiesų yra sielvartas – jis atėjo tik todėl, kad pirma buvo meilė. Sielvartas liudija, kokia didelė buvo meilė. Prisiminkime, sielvartas atėjo pas mus, nes pirma buvo meilė. Pirma buvo meilė…“, – rašoma paviešintame įraše.