9 metus alkoholio negeriantis Eugenijus ragina pastebėti šiuos ženklus: jie išduoda, kad mesti laikas ir jums

Linksmybės, draugai, alkoholis ir dugnas – tokia įvykių seka itin gerai pažįstama vilniečiui Eugenijui Šnipui, prieš devynerius metus paskutinį kartą pakėlusiam taurelę. Šiandien jis sako, kad sprendimas mesti gerti buvo sunkiausias, bet gyvenime pats svarbiausias.

Savo keliu į blaivybę Eugenijus, „Laisvas protas“ blaivios gyvensenos ir laisvės nuo priklausomybių mentorius, pasidalijo su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Jis nurodė, kada atėjo suvokimas atsisakyti svaigalų, bei taip pat įvardijo ženklus, kurie liudija, kad alkoholio yra vartojama per daug.

Alkoholis buvo tapęs nuolatiniu palydovu

Pradėkime nuo pat pradžių. Iki lemtingos 2017 metų sausio 1 dienos Eugenijus save apibūdino kaip linksmą, komunikabilų ir atvirą žmogų, kurio gyvenimas daugeliui turbūt būtų atrodęs įprastas – darbas, sportas, draugai, savaitgaliai.

Vis tik, kaip pasakojo Eugenijus, jo viduje tuo metu buvo daug chaoso, o alkoholis buvo tapęs nuolatiniu palydovu.

„Tai buvo būdas pabėgti nuo savęs, nuo vidinės įtampos, nuo jausmo, kad kažko gyvenime trūksta. Gyvenau tarsi autopilotu – daug veiksmo, bet mažai tikro buvimo su savimi“, – pasakojo jis.

Pamažu artėjantis savaitgalis reikšdavo, kad bus proga išgerti. Kaip pasakojo Eugenijus, savaitgalio metu jis pasivaišindavo ne vienu bokalu ar taure, tačiau visa gausybe gėrimų.

Pašnekovas pasakojo, kad tuo metu jo moto buvo „viskas arba nieko“, dėl to susitikimas ir alkoholio vartojimas reikšdavo prisigėrimą.

„Dažniausiai būdavo socialinis vartojimas su draugais, pažįstamais baruose, klubuose. Dažnos situacijos – linksmybės, konfliktai, muštynės, pavojingi sprendimai, net įvažiavimai į griovį su automobiliu. Teko net būnant visiškai nuogam pabėgti nuo policijos. Pasisekė, kad nepagavo.

Tokie momentai trumpam sustabdydavo, bet tik trumpam. Po kurio laiko viskas kartodavosi iš naujo, lyg nieko nebūtų nutikę“, – pasakojo jis.

Per metus – mėnuo laiko alkoholio vartojimui

Kaip pasakojo Eugenijus, faktas, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, paaiškėjo ne tada, kai jis vartojo alkoholį, o tada, kai pradėjo nebegalėti kontroliuoti vartojimo pasekmių. Pašnekovas prisipažino, kad ne jis pats, o alkoholis pradėjo kontroliuoti jo sprendimus.

„Tai buvo ne vienas konkretus įvykis, o lėtas suvokimas, kad gyvenu ratelyje, iš kurio pats nebeišeinu. Keliavau daug po pasaulį, gyvenau skirtingose šalyse, tačiau viskas kartojosi ir vieną dieną tiesiog pavargau nuo visų pasekmių ir alkoholio beprasmybės“, – mintis dėstė jis.

Eugenijus teigė, kad dar sunkiau tapo tuo metu, kai jis atsidarė kalendorių ir pradėjo skaičiuoti, kiek dienų per metus atiduoda alkoholio vartojimui.

Jis suprato, kad turi skaičiuoti ne tik tas dienas, kurių metu vartojamas alkoholis, tačiau taip pat ir sekančias – dėl prastos savijautos.

„Vieną dieną atsidariau kalendorių ir pasiskaičiavau, kad jeigu per metus gerai pasilinksminu ir gerai pavartoju apie 25 dienas, tai sekančiomis dienomis būdavo apatija, beprasmybė, nuotaikų svyravimai.

Tai reiškė, kad per metus galiu mėnesį laiko tiesiog išbraukti iš kalendoriaus. Tada atėjo suvokimas – o kur mano svajonės, tikslai ir ko aš pats noriu“, – retoriškai klausė Eugenijus.

Tad pirmasis pašnekovo žingsnis į blaivų gyvenimą buvo pripažinimas sau, kad problema yra ir su ja reikia kovoti.

„Iš pradžių nevartodavau alkoholio visiškai mėnesį ar du, pamačiau, kokia yra nauda, tačiau vėliau vėl grįždavau. Tada susilažinau su draugais ir pasakiau sau, kad metus laiko nevartosiu alkoholio visiškai.

Tai ir buvo pradžia link blaivaus gyvenimo. Po susilažinimo praėjus kelioms savaitėms, apsigyvenau Tailande, budistiniame vienuolyne, kur būdamas dvi savaitės labai daug sužinojau apie save.

Pradėjau ieškoti ne „kaip nebegerti“, o kodėl man reikia bėgti. Tai buvo ilgas kelias – savistaba, darbas su savimi, vaikystės traumomis, ribojančiais įsitikinimais, atsakomybės prisiėmimas ir sprendimas keisti gyvenimą iš esmės, ne tik vieną įprotį“, – keliu į laisvą gyvenimą dalijosi jis.

Sunkiausia – išmokti gyventi blaiviai

Nors kova su alkoholio poreikiu buvo išties nelengva, vis tik Eugenijus dabar gali savimi didžiuotis – nuo 2017 metų sausio 1 dienos jis nėra išgėręs nė lašo alkoholio. Kitąmet jis minės 10 metų sukaktį be svaigalų.

Kaip aiškino Eugenijus, gyvenimas be alkoholio yra kur kas ramesnis, aiškesnis ir tikresnis. Nors kartais iššūkių kyla, vis tik pašnekovas teigia, kad jų neslopina.

„Galiu jausti, rinktis ir būti atsakingas už savo sprendimus. Didžiausias pokytis – vidinė laisvė, kurios anksčiau net nepažinojau, todėl ir pavadinau savo projektą „Laisvas protas“, kur dalinuosi ir mokau, kaip išsilaisvinti sąmoningai iš priklausomybių.

Kaip aš sakau, per devynerius metus aš netekau sugėrovų, pagirių, gėdos ir kaltės jausmo po vartojimo, pokalbių apie nieką, prarastų dienų, o atradau aš vidinę ramybę. Ramybę, kurios prieš tai ieškojau alkoholyje“, – pasakojo jis.

Paprašius Eugenijaus pasidalinti, kas šiame kelyje jam atrodė sunkiausia, pašnekovas teigė, kad nors mesti gerti yra lengva, sunkiausia yra išmokti gyventi blaiviam, būti blaiviam su savimi.

Anot jo, alkoholis – tai būdas slopinti jausmus, tad jam dingus jo visos emocijos iškilo į paviršių. Vis tik pradėjus kurti saugų ryšį su savimi, sunkumas pamažu virto stiprybe.

„Tai ne kova, o perėjimas į kitą gyvenimo kokybę. Taip pat aš prieš tai turėjau kitas priklausomybes – rūkymą ir lošimą – žinios išsilaisvinant iš jų man padėjo išsilaisvinti iš alkoholio“, – džiaugėsi jis.

Kokie ženklai rodo, kad vartojame per daug alkoholio?

Eugenijaus pasiteiravus, kokie, jo nuomone, ženklai rodo, kad mes vartojame jau per daug alkoholio, jis kelis iš jų nurodė.

Pasak jo, iš principo pati problema nėra alkoholio vartojimo kiekyje, ji slypi santykyje su alkoholiu.

„Tai – kai alkoholis tampa būdu tvarkytis su emocijomis, stresu ar nuovargiu. Kai atsiranda pasiteisinimai, kaltė po vartojimo, pažadai „nuo kitos savaitės“, kurių nepavyksta laikytis. Kai žmogus jaučia, kad be alkoholio sunku būti su savimi – tai labai aiškus signalas.

Alkoholis tiesiog tampa įrankiu pabėgti nuo savęs, nuo malonių ar nemalonių jausmų, emocijų ir neturėjimas saugaus ryšio su savimi“, – pabrėžė pašnekovas.

Pastebėjus, kad alkoholis tapo problema kasdieniniame gyvenime, Eugenijus įvardijo tris žingsnius, kuriuos žengti turėtų kiekvienas.

„Pirmas žingsnis – pripažinti sau, būti atviru ir sąžiningu. Ne smerkti save, o nuoširdžiai paklausti: „Nuo ko aš bėgu?“ Alkoholis yra tiesiog įrankis tam. Už priklausomybės slypi daug dalykų: vaikystės traumos, ribojantys įsitikinimai, pasąmoniniame lygmenyje santykiai su tėvais, savivertė, aplinka ir t. t.

Antras žingsnis – labai svarbu ieškoti pagalbos pas specialistus, kalbėtis, nelikti vienam. Priklausomybė nyksta ne per draudimus ar užsidarymus, o per ryšį – su savimi ir su kitais.

Trečias žingsnis – mokėjimas gyventi blaiviai yra maratonas, todėl labai svarbu turėti strategiją, kaip gyventi blaiviai“, – paaiškino ir užbaigė pokalbį mentorius.

Visus, susiduriančius su priklausomybe alkoholiui ir norinčius pakeisti savo gyvenimą, Eugenijus kvietė su juo susisiekti.